:senberniu diskusijos

[Moteris]

Va paskaičiau aš temą apie meilę iš pirmo žvilgsnio. Ir susimąsčiau... Atsirado mano gyvenime draugas (tiksliau susipažinau su juo prieš porą metų, bet dėl tam tikrų aplinkybių, tuos du metus bendraujama nebuvo)... Užteko keleto susitikimų, kad suprasčiau, jog jis man patinka. Kaip žmogus, kaip draugas.... Patinka jo rodomas dėmesys, patinka su juo kalbėti, diskutuoti, klausytis jo istorijų.... Kai žiūriu iš šalies, suprantu, kad pati sau turėčiau pavydėti, kad šalia manęs atsirado toks žmogus, juolab, kad matau, kaip patinku jam aš... :)
Bet kažkaip nejaučiu jokios kibirkštėlės :( Nesuprantu, gal taip yra todėl, kad jis man rodo daug dėmesio. Jei pažada paskambinti - nepradingsta, o skambina. Kad būdamas su manim - rūpinasi, kaip jaučiuosi aš... Ir t.t. ir pan. Kažkaip ankstesnė mano patirtis su vyrais - visiškai kitokia (nu negi mane traukia tokie, kurie elgiasi kiauliškai!?!?!?! ...Siaubas.... )
Ar gali taip būti, kad meilė ateis. Nes labai norėčiau jį įsimylėti... Va kaip būna :)

P.S. Dabar jis keliems mėnesiams išvyko. Gal atstumas padės įvertinti, kas yra kas.... Ot gyvenimas!
_________________
Viskas gerai, kas gerai baigiasi...

[Kilimandzaras]

Ha - va čia yra tai, kas vadinama Didžioji Gyvenimo Ironija. O ar meilė ateis/išeis/praeis, klausimas be abejo retorinis.

Šiaip kažkuriose vyriškose instrukcijose esu skaitęs, kad jei nori pavergti moterį, tai nereikia kreipti į ją jokio arba minimalų dėmesį. Tik tada kibirkštys ir pažyra :)

Gal tavo atveju yra būtent taip?
_________________
agrarinės genų technologijos Trojos arklys
jau turi du blogus: http://www.myspace.com/kilimandzaras
http://www.blogas.lt/kilimandzaras/

[saulelis]

Normaliai yra. Manau, kad viskas normaliai. Jei jis tau patinka, tai pajusi tą kibirkštėlę, tik palauk biškį. Taip pat beveik neabejoju, kad jei imsit rimčiau draugauti, tai po kiek laiko tas didelis rūpinimasis baigsis ir viskas bus kaip įprasta. Jis nebemiegos tavęs stipriais apkabinęs visą naktį, ir nebenorės su tavim praleisti didžiosios dalies dienos, ir nebenuliūs, kai tu vietoj pabuvimo kartu užsinorėsi pasėdėti su draugėmis. Ir tada tu prisiminsi kaip jis tavim rūpinosi ir pasijausi taip blogai, kad dabar to nebėra, o kai buvo - tu to neįvertinai. Bet viskas bus ok, manau, kad šitokios mintys tavęs pernelyg negrauš.

[Moteris]

Kadangi aš esu protinga moteris, truputį aplamdyta gyvenimo, tai suprantu, kad tai ką iš jo gaunu, turiu vertinti. Ir vertinu. Labai. Bet kažkaip norėčiau jausti ką nors daugiau. Gal čia biški per greitai noriu? Bet kad aš iš tų, kurios įsimyli greitai ir karštai ;) O čia?
_________________
Viskas gerai, kas gerai baigiasi...

[naktinuke]

[saulelis]

A, nu į klausimą ar tu jį pamilsi ar ne, tai gan sunku atsakyti :) Aš tik manau, kad neverta taip iš anksto nusistatyti - mol "aš visada įsimyliu staigiai, ir kadangi dabar staiga nieko nepajutau, tai vrode by ir viskas". Visaip gi gali būti. Gal čia bus pirmas kartas, kai pamilsi po truputį, o ne staiga iš karto :)

[Meškiukas]

Matyt pasitaikė taktiškas jaunuolis:)
_________________
...meškinai nepriima kritikos iš kritinių...ps. NEPAMIRŠKITE PAŽIŪRĖT LAIKO ! ;)

[Moteris]

[Kilimandzaras]

[naktinuke]

[Razinova]

[Moteris]

[naktinuke]

[naktinuke]

[grad]

O ar butina ji pamilt? Gal uztenka but kartu, megautis gyvenimu, dalintis rupesciais ir dziaugsmais ar butinai butina iformint santykius zodziu meile?
_________________
"In omnibus requiem quaesivi, et nusquam inveni nisi in angulo cum libro" Thomas à Kempis