:senberniu diskusijos

[Kilimandzaras]

Keliskartus diskusijose jau teko audringai išsakyti nuomonę apie tautos sampratą ir santykį su ja, dėl to įdomi ir jūsų nuomonė.

Mano kukliu manymu, tautos koncepcijos gynimas ir iškėlimas į aukštumas yra žalingas ir klaidingas. Kodėl?

Visų pirma, tautos, kaipo tokios, sąvoka, atsirado romantizmo epochoje 19 a., kai skrajojant idealistiniais padebesiais atrodė, kad visi žmonės lygūs, visi žmonės broliai, o ypatingas akcentas buvo uždėtas ant kalbos, kuria kalba viena ar kita bendruomenė, bendrų papročių ir pan. Iš principo toks akcentų sudėliojimas buvo atsakas į save išsėmusią ir degeneravusią aristokratinę dinastinių monarchijų sistemą. Habsburgai, Burbonai, Romanovai, valdę didžiules Europos teritorijas, pristigo jėgų judėti į priekį, taip patvirtindami A. Toynbee postulatą, kad visos susiklostę sistemos žlunga tada, kai kūrybingoji mažuma nustoja kurti. Atsaku galėjo tapti tik kažkas visai nearistokratiško - prasčiokų ir plebso luomas. Apsijungė pagal bendrus požymius (kalba, papročiai, istorija), pasivadino tauta ir pamažėle užkūrė Europoje pragarą.

Tokia priešistorė. Dabar asmeniškumai - aš nesijaučiu jaukiai būdamas tautos dalimi. Manau, ne tiek mažai žmonių Lietuvoje po eilinių rinkimų jaučiasi panašiai. Kalba, papročiai, romantizuota "tautos" istorija (nors tuomet net koncepcijos "tauta" nebuvo) kaip kažkokie jungiantys ar apibendrinantys taškai yra juokingi, ir kartu pavojingi. Man žymiai svarbesni kriterijai yra protas, išsilavinimas ir inteligencija, t.y. purely aristokratiški bruožai.
Aš tikrai žymiai maloniau bendraučiau ir pajusčiau daugiau bendro su kokiu La-Paso universiteto magistru iš Pietų Amerikos, negu su apsimyžusiu prasigėrusiu tautiečiu iš Baisogalos. Aš nesijaučiu už jį atsakingas ar kaip nors jam įsipareigojęs, nes jis pats už save neatsako. Sąvokos "tauta", "tautos valia" ilgainiui veda į niekur, nes ta valia išreiškiama atsižvelgiant į ne tuos kriterijus. Prilyginti bomžo balsą profesoriaus balsui yra apgailėtina. Tie, kurie nori ir sugeba valdyti ir kurti, negali būti sumesti į vieną krūvą su tais, kurie nori būti valdomi.

Tai tiek pradžiai.

PS. Aš vis tik slapčia tikiuosi, kad nepaisant visokių gilių ir masinių demokratinių procedūrų, didžiąją dalį pasaulio valstybių valdo kūrybingoji mažuma, kurią tos tautinės demokratijos grimasos aplenkia.
_________________
agrarinės genų technologijos Trojos arklys
jau turi du blogus: http://www.myspace.com/kilimandzaras
http://www.blogas.lt/kilimandzaras/

[Meškiukas]

o kas tau brangiau (jei tektų rinktis) apsimyžęs lietuviškas runkelis ar paprastasis texasietiškas ? :)

[Nemalonus žmogus]

Kosmopolitas ir globalistas chrienovas.... :) Taip tai taip, čia kolega susakėte viską kaip ir teisingai, ale dabartės pas mumi, ant Lietuvos, kuriančiąją mažumą yra pakeitus "lėlė" - turtingi verslininkai pseudoelitas, kuriems ta kūryba, tiesa, juokingai kažkaip gaunasi, padarinius srebia visi likusieji, o tikrasis intelektualinis ir kreatyvinis elitas deja tik karksi bejėgiškai.
Nesu aš tremtinių ir apsiseilėjusių politkalinių gerbėjas, ale 1990 metais, manau, buvo galima pasijausti tautos dalimi ir kas tai apskritai yra. Tokia perspektyva, atrodo, nebešviečia, net jei situacija ir būtų tokia pati.

[Kilimandzaras]

[Adutis]

na, tautietis Daukša mokė, kad tautą apibrėžia teritorija, kalba ir papročiai. kai kurie (naciai) prie tautos būtiniausių bruožų priskiria rasės arba ir kraujo grynumą.

kraujo ar rasės grynumo saugoti nematau pagrindo. absoliučiai jokio. mokslininkų nuomone, net priešingai - sveikesni tie, kas maišosi.
teritorijos klausimą reikėtų patikslinti: tautos atstovai, nesantys tam tikroje teritorijoje, lieka tautos atstovais, tačiau tam tikrą istorinę vietą tauta turi turėti, be jos sunku išsaugoti kitus tautos atributus. o tie kiti - tai
kalba ir papročiai. šie du dalykai saugotini todėl, kad jie yra turtas. kodėl tai yra turtas? todėl, kad tai yra didžiulis istorinis šaltinis. todėl, kad per kalbą ir papročius galim lengviau suvokti save, vertybes, moralę. kalba ir papročiai fiksuoja ir saugo moralę. galų gale, kiekviena kalba turi skirtingą žodžių kiekį, skirtingas taisykles, skirtingas žodžių prasmes, kuo daugiau kalbų, tuo daugiau galimybių ieškoti tiesos, naudos, kurti intelektualines ir kultūrines vertybes.

bet didžiausias kalbos ir papročių tausojimo motyvas, ko gero, yra žmonių noras, įskiepytas ar įgimtas noras ir susitarimas būti unikalios bendrijos dalimi, saugoti tėvų ir protėvių sukauptas ar sugeneruotas materialias ir nematerialias vertybes.

o tauta ir yra žmonės, gerbiantys ir saugantys savo papročius bei kalbą.

gi tai, kad bomžo ir profesoriaus balsas turi vienodą vertę yra problema, tiesiogiai nesusijusi su tautiškumo problemomis. balsuoja valstybės piliečiai, kurie gali ir nebūti tos pačios tautos atstovais.

[Legionas]

[Meškiukas]

tačiau retas globalizacijos šalininkas norėtų vesti storą, tūpą amerikietę ir tokiu būdu susilaukti sveikesnių ir gabesnių palikuonių...

lietuvaitės rulz !!! .)

[Legionas]

[Kilimandzaras]

[grad]

Noreciau kazka patriotisko ir nacionalistisko pasakyt, bet buciau veidmainis. Nesu toks irsavelaiaku kosmopolitu. Tauta man zodis reiskiantis tiek pat kiek kitos abstrakcijos.
_________________
"In omnibus requiem quaesivi, et nusquam inveni nisi in angulo cum libro" Thomas à Kempis

[Kilimandzaras]

[Adutis]

[Legionas]

[Legionas]

[Kilimandzaras]