:senberniu diskusijos

[Jurgita]

tai va. vakar su drauge burem sia tema vos ne iki paryciu (ko pasekoje iki siol galva skauda). pasirodo, kad tema ir gili ir ilga ir verta platesnio tyrimo. neabejoju, kad sia tema ne viens jusu irgi pasvarste esate. o musu svartoma buvo tokia seka:
- sakykime, kas zmogaus gebejimai myleti yra riboti (tipo kiekvienas turime tam tikra kreditu skaiciu ar tai butu meiles ilgio, trukmes, ar plocio ar gylio, cia individualiai). tokiu atveju gal reiketu grizti prie senos meiles, nes kas zino, gal musu kreditai jau issibaige. tik kaip zinoti, kada jau vertetu grizti? situ klausimu buvo patyleta kuri laika, o paskui klausimas pasisuko stai kaip:
- jeigu mes griztame tai kodel? as pvz bijau kad jeigu grizciau prie senos meiles, tai uzsibaigtu kaip "kill bill 2"- tipo griztame tam, kad susiremti paskutinei kovai (gal norim uz kazka atkersyti?)kur vienas butinai pralaimi.
aiksu geriausia negrizti, bet kur tada nukisti tas senas meiles, kad netrukdytu gyventi?

[Nemalonus žmogus]

Grįžt neverta, nes gerai tai nesibaigia. O nukišt irgi nenukiši, nebent atmintį išsitrintum. Lieka tik gyvent toliau, jei pavyksta, mokytis iš klaidų (tik tai visai nereiškia, kad naujų nedarysi :) ), o anksčiau ar vėliau atsiranda žmogus, su kuriuo būnant viskas kas buvo anksčiau ne taip jau ir svarbu. Kerta, aišku, visokie įpročiai išlenda, ba žmonės keičia vieni kitus ir persiima vienas kitu, bet jeigu yra noro, daug ką galima įveikti.
P.S. Bet niekada nepamirškit, kad Freudas buvo sukčius! :))

[Adutis]

nespjauk du kartus į tą patį šulinį :)

jei rimtai, tai aš prie senų meilių stengiuosi negrįžti dėl dviejų priežasčių:

1. esu patologiškai pavydus ir nuolat kentėčiau dėl daugybės minčių apie tai, su kuo ji buvo kol nebuvo manęs. tai trukdytų normaliems sakntykiams.

2. jei išsiskiriama ir patiriama dvasinė kančia, o po to vėl grįžtama prie senos meilės, yra didelis pavojus, kad atkurti santykiai bus persmelkti netekimo baimės, įtarinėjimo, nepasitikėjimo ir nieko gero neišeis.

bet, manau, universalaus atsakymo į šį klausimą kaip ir nėra, širdžiai ne visi gali įsakinėti...

[Li]

kokia tai meilė jei reikia grįžti?:) ji turėtų būti visada šalia.
O už grįžimą tai aš prieš, nes jei skyrėtės tai manau, kad turėjo būti rimtų priežasčių. Jei tai buvo tik nesusipratimas tai tada manau, kad grįžti būtų ir galima.
Kur dėti tas senas meiles:)? na jos visuomet bus tavo širdelėje, nuotraukų albumuose, bet nereikia niekad gailėtis, dėl to ko negalėjai turėti, reiškia jūs nebuvot vienas kitam skirti.
Nauja Meilė ateis, kai jos visiškai nelauksi ir nesitikėsi ji ateis ir viskas:)

[Baisonėlis]

aš stengiuosi niekada negrįžti prie buvusių meilių bo kartą esu skaudžiai nusvilęs su tokiais cirkais. blogis

[Li]

Man teko net gal kokius 4 kartus pas tą patį grįžti, bet tai buvo kai buvau jauna ir kvaila:) tai tikrai yra blogis:)

[Zemaite666]

Sveciuodamasi Vilniuje buvau susitikusi su viena sena savo meile... Susitikimas prasidejo labai netgi graziai, taciau baigesi, kaip gaila, kaip gaila, asaromis... Jo ir biski mano... Bei pasakymu, kad as nesikeiciu, ziari, kaip ir visada..
Del to as, tiesa sakant, labai susikrimtau... Rimtai. As tik norejau su juo paikalbeti, paklausti, kaip sekasi, o kas gavosi...
Nusprendziau, kad jei jau baigta, tai baigta iki galo. Tad kokie tai susitikimai, susirasymai laiskais ar susikambinimai tik i bloga...
_________________
Aš ne boba, aš susimoku už save.

[Baisonėlis]

ryškiai žemaitė 666 yra ryškiai mega gerulė, gaila kad neteko garbės jos pamatyti :))

[grad]

Et senos meiles niekur nedingsta.
Jas uzdarome po septyniais uzraktais, deginam ugniniu vandeniu, bandom visaip ismest ir atsikratyt. Taciau....
Kaip gerai, kad as dar tik pirma karta isimylejau. :)
_________________
"In omnibus requiem quaesivi, et nusquam inveni nisi in angulo cum libro" Thomas à Kempis

[Jurgita]

bet gal buna ir taip, kad negristam, nes bijom, nepasitikim savimi, arba tiesog turime iliuziju apie ta balta zirga ir prince/geruile. ta sunkiausia sau prisipazinti...

[Meškiukas]

man tai panašu į mazoxizmą - jei jau kartą išrovei ir bandei užraukt - tai skaudės kol užsilenksi, - kam dar kauptuką žaizdoje sukyt - gyvenimas bėga - asmeniškai aš vengiu tų "liksim tik draugai" - nes tai tiesus kelias į pastovų dūšios skausmą.)

[Jurgita]

[Naktibaldas]

senos meiles yra gerai kaip rezervas pasidulkinti...kai kitur durys uzsautos..:))
_________________

[Jurgita]

[Meškiukas]