:senberniu diskusijos

[Frantas]

Sios temos uzvedima paskatino dikusija su Baisoneliu ir Legionu pensiju klausimais.

Na gi idomu kaip jus suvokiate kas yra valstybe, kokios jos funkcijos, ka ji turi daryti ir pan.

[Legionas]

[NEBEnusiminusi]

[/quote]

,,Paskaičiuokime kiek kiekvienas LR pilietis yra prasiskolinęs arba kiek mūsų vardu paimta paskolų? 2000 metų skaičiai kurie 2004 m. ženkliai išaugo.
Šių metų I ketvirtį buvo pasiskolinta 987,5 mln.litų užsienio valiuta, iš jų 954 mln.litų – išplatinus obligacijas, 33,5 mln.litų – pagal anksčiau pasirašytas sutartis su Pasaulio banku bei Europos investicijų banku. Per tą patį laikotarpį buvo grąžinta 41,2 mln.litų užsienio paskolų, iš jų Tarptautiniam valiutos fondui – 13,9 mln.litų; Japonijos eksporto-importo bankui – 9,7 mln.litų; Pasaulio bankui – 6,6 mln.litų; JAV eksporto-importo bankui – 5,9 mln.litų; kitiems kreditoriams – 5 mln. litų.

Baigiantis šių metų I ketvirčiui, valstybė buvo skolinga: užsienio komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms – 4801 mln.litų; tarptautinėms plėtros organizacijoms (Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos bei Šiaurės investicijų bankams ir kt.) – 1688 mln.litų; Tarptautiniam valiutos fondui – 887 mln.litų; užsienio šalių valdymo institucijoms – 807 mln.litų.

Užsienio skolos dalis eurais iš visos tiesioginės užsienio skolos padidėjo iki 46,3 proc. Paskolos ir obligacijos, gautos JAV doleriais sudarė 37,4 proc. visos tiesioginės užsienio skolos; skola Tarptautiniam valiutos fondui specialia valiuta – SST – 10,8 proc.; skola kitomis valiutomis – 5,5 proc. viAtsakymas: - Kiekvieno Lietuvos gyventojo vardu pasiskolinta apie 4400 litų. Dirbančiųjų arba atidirbančių šią skolą yra apie 600 000 - 800 000 žmonių - tad ši skola vienam dirbančiam sudarys 25000 - 18750 litų.

Kiekvieno Lietuvos gyventojo vardu pasiskolinta apie 4400 litų. Dirbančiųjų arba atidirbančių šią skolą yra apie 600 000 - 800 000 žmonių - tad ši skola vienam dirbančiam sudarys 25000 - 18750 litų.

Netiesioginė vidaus skola (valstybės suteiktos garantijos litais) per ketvirtį sumažėjo 14 mln.litų ir ketvirčio pabaigoje buvo 188 mln.litų arba 1,4 proc. visos skolos. Didžiąją jos dalį sudarė energetikos bendrovių skola Lietuvos komerciniams bankams, kuri metų pabaigoje siekė 105,5 mln.litų.
Netiesioginė užsienio skola (valstybės suteiktos garantijos užsienio valiuta) š.m. kovo 31 d. buvo 2249 mln.litų ir sudarė 17,1 proc. visos valstybės skolos. Per I ketvirtį skolininkai gavo 67,7 mln.litų užsienio paskolų su valstybės garantija ir 116,5 mln.litų grąžino kreditoriams
Statistiniais duomenimis visa tiesioginė ir netiesioginė LR piliečių skola sudarė 14 194,9 mrld. litų.

Trijų mėnesių valdžios sektoriaus skola -21,9 proc. BVP

Finansų ministerijos duomenimis, 2004 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola buvo13,096 mlrd. litų. Tai sudarė 21,9 proc. prognozuojamo BVP.

"Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, šis rodiklis yra vienas žemiausių ir pastaraisiais metais jis nuolat mažėjo. Tai - griežtos fiskalinės politikos ir racionalaus skolos valdymo rezultatas, - sakė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Lukas Tursa. - Tikimės, kad panašus skolos lygis išliks iki metų pabaigos."

2003 m. pabaigoje pakeistame Valstybės skolos įstatyme valstybės skola apibrėžiama vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais. Pagal naują valstybės skolos apibrėžimą valstybės skolą sudaro konsoliduota valdžios sektoriaus skola, tai yra centrinės valdžios, vietos valdžios ir valstybės socialinės apsaugos fondų prisiimti, bet dar neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai.

Valstybės skolą pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė: centrinės valdžios - 12479,5 mln. litų, vietos valdžios - 514,3 mln. litų ir socialinio draudimo fondų - 383,8 mln. litų skola.

31 proc. visos valstybės skolos pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė vidaus skola - ji siekė 4101,6 mln. litų. Ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 3537,5 mln. litų, arba 27 proc. visos skolos, trumpalaikiai įsipareigojimai - 564,1 mln. litų, arba 4 proc. visos skolos. Valdžios sektorius buvo skolingas vidaus kreditoriams: finansiniam sektoriui - 3041,8 mln. litų, nefinansiniam sektoriui - 397,1 mln. litų, kitiems kreditoriams - 662,7 mln. litų.

Užsienio skola šių metų kovo 31 dieną sudarė 8994,6 mln. litų, arba 69 proc. visos valstybės skolos. Valstybė buvo skolinga užsienio kreditoriams: tarptautinėms organizacijoms - 1502,9 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms - 301,7 mln. litų, kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finansų institucijoms) - 7190 mln. litų.

Pirmojo ketvirčio pabaigoje visa ilgalaikė skola buvo 12359,5 mln. litų, arba 94 proc. visos valstybės skolos; trumpalaikė skola - 736,7 mln. litų, arba 6 proc. visos valstybės skolos. Didžiausią valstybės skolos dalį sudarė vertybiniai popieriai (9784,7 mln. litų, arba 75 proc. visos skolos) ir paskolos (2805,4 mln. litų, arba 21 proc. visos skolos).


2004 metais Lietuvoje buvo 3 445,7 mln. gyventojų.

Vadinasi kiekvienas iš mūsų yra pasiskolinęs ...............



''... :(

ką manot?

[Adutis]

[Kilimandzaras]

To Nebenusiminusi:

Sutinku, kad tie skaičiukai gali šiek tiek gąsdinti, tačiau iš esmės Lietuvos valstybės skola sudaro gal tik 25 proc. BVP (jei teisingai pamenu), tuo tarpu ES vidurkis - 60 proc. BVP. Taigi, su skolom viskas pas mus normaliai. Visas pasaulis jau išmoko gyventi į skolą, mes dar tik mokomės. Postmoderni ekonomika - svarbu ne taupyti ir turėti, o skoilintis ir vartoti:)

To Legionas:
Kažkaip panašu, kad tamsta esate beviltiškai strigęs ties 19 a. narodnikų ir anarchistų a la Bakuninas idėjomis. Man irgi taip buvo, kai buvau 16-os. Kiek perfrazuojant: "jei šešiolikmetis nėra anarchistas, tai jis neturi širdies, o jei jis anarchistas, kai jam 30, tai jis neturi proto". Toks naivus tikėjimas gera PASAULINE žmonių valia ir protu, kad jie galėtų egzistuoti taikiai ir prasmingai be jokio prievartos aparato, apšoka visas tavo taip niekinamas religijas kartu sudėjus:)

[Legionas]

[Legionas]

[Legionas]

[Adutis]

[Frantas]

[Baisonėlis]

che che che, legionas vapa, įdomu kaip giedotų jei staiga nebūtų valstybės ir aplink siautėtų įvairūs interesai, dažnai ginkluoti, pavojingi ir visai grabe matantys jo teorinius Rothbard ir David Friedman. lengva fantazuoti, čia XX amžiuje atsiradusi virtualios realybės šalutinis poveikis, valstybė - čia tau ne strateginis žaidimas kompe.

[Legionas]

[Baisonėlis]

[Legionas]

[Baisonėlis]

o anarchijoje viskas būtų kitaip, pieno upės tekėtų medaus krantais, žmonės kiekvienais metais keistusi savo daiktais ir būstais idant vienas už kitą daugiau nesukauptų ir vienas kitam nepavydėtų ir t.t. ir pan. Žinai iš kur čia? iš Moro "Utopijos" ;) o kaip dar tas dalykas kad valstybė yra socialinis susitarimas, kuriame vieno žmogaus teisės baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės ir kaip be prievartos mechanizmo tu tą pusiausvyrą galvoji išlaikyti?