:senberniu diskusijos

[wyshnia]

Kokia gi to laimingo ilgamecio buvimo kartu paslaptis?
Reikia gyvenimo partneri visaip lipdyti pagal savo susikurta modeli ar leisti jam buti tokiu, koks yra?
Psichologai va svarbiai sako, kad keisti negalima, butina sugebeti zmogu priimti su visais jo trukumais (kurie jam paciam gal rodosi kaip privalumai, o tik antrajai pusei kazkodel patampa trukumais). Tik tada, atseit, pasiekiama tikroji su metais neblestanti harmonija.
Bet kai realiai zmogus pagalvoji, naturaliai kyla klausimas, kad jei kazkokia savybe ar veiksmas uzknisa dabar, kas tada bus po 20-ies metu? Maza tikimybe, kad priprasi ir nebekreipsi demesio. Atvirksciai - ir nervins turbut 20 kartu daugiau.
Gerai kai va zmones pasiekia toki bendravimo lygi, kada ir be zodziu vienas prie kito derinasi. Bet ne visiem gi taip pasiseka. O be to kartais ne viska savyje ir noredamas pakeisi.. Gali labai pasistenges nustoti cepseti valgydamas ar maziau keiktis, ar nelakstyti po darbo su draugais iki velumos, kai vaikai namie laukia. Bet kaip gi pakeisi savo budo bruozus? Pavyzdziui, is issiblaskelio tapsi didelis kruopstuolis, ar atvirksciai?
Tai kaip? Leisti sau keisti? Neleisti keisti? Leistis keiciamam? Nesileisti keiciamam? Ir jei viskas vyksta ne taip, kaip tu nori, ka tada daryti? Bandyti perlipti per savo principus, pakeisti poziuri, ar nuspresti, jog zmogu tau netinkamas ir ieskotis kito? Bet idelaus juk niekada ir nerasi...

[vaikeliux]

man rodos kad bandydama keisti busi daug atgrasesne zmogui. o del baimes kad nepriprasi ir po 20 metu nepatinkanti savybe isrodys 20 kartu labiau nervinanti- tai atmink patarle "suo ir kariamas pripranta, o zmogus tuo labiau"
gal ne itin romantiskai nuskambejo, ale glai ilgainiu nepatinkanti savybe ir patikt pradet. zinoma kazkiek kamapi apsigludina ir ne tokia astrus darosi laikui begant- kaip juros akmenukai salia gulintys...
Bent jau as taip tikiuosi- teorija cia viskas man...
:(
_________________
I'm on the highway to hell

[wyshnia]

[Razinova]

na man tai panasiai kaip vaikeliuxui atrodo - pripranti laikui begant.
o prie kai kuriu buna nepripranti. bet tai pamastai ir nusprendi kas nusveria - tie dalykai, kurie tame zmoguje patinka ar tie, kurie erzina.
jei pastaruju daugiau - tai kazin ar verta kamuotis ir kenteti.

del keitimo kito zmogaus - as tai visada apie save pagalvoju - kazin ar ilgai patempciau su zmogum, kuris visaip bandytu mane pakeist pagal savo suvokima. jeigu jam reikia tokios kitokios - lai tos kitokios ir paiesko. mate gi - su kuo prasideda. :)

o dar buna kad zmones laikui begant keiciasi, persiima vienas kito savybem kartu bebudami. taip kad cia man rodos ne "kito keitimo" ar "manes keitimo" klausimas, o klausimas - ar abu geranoriskai sutinka prisitaikyti viens prie kito.
manyc taip.

[Baisonėlis]

būdami kartu žmonės nevalingai keičiasi, o jei bandai žmogų keisti kardinaliai ir akivaizdžiai - didelė konflikto ir santykių pabaigos tikimybė, geriau šiek tiek kantrybės ir viskas susitvarkys.
_________________
Aš girdžiu balsus savo galvoje ir jiems tu nepatinki ..... ir kuo toliau, tuo labiau....

[wyshnia]

[Razinova]

[Zemaite666]

[Aurora]

na nezinau...tai, ka kalbat, is esmes yra labai protinga ir teisinga, manau ir as taip. Bet gal nereiktu garsiai taip deklaruoti, kad as nesikeisiu ne ne ne, tegu net negalvoja ir t.t. Taigi keiciames mes laikui begant, nebeesam tokie, kokie buvom santykiu su kitu zmogumi pradzioje, jei tie santykiai rimti ir rupi abiems. As save matau, kaip keiciuosi - ismokau kalbeti, atsiprasyti, daug ko nepastebeti ir t.t. O ir zmogus, salia esantis, irgi pasikeite. Ir neslepsiu, norejau pakeisti, norejau ismokyti, norejau, kad pamatytu, jog buna ir kitaip. Atrodo pamate ir patiko visai:) Abu vienas kita pakeitem ir keiciames dar, mokomes ir augam...ir visai nebaisu, nors sunkoka buna.

O del tu visu "smulkmenu" kaip plauku spalvos pakeitimas, manau, viskas priklauso nuo to, su kokiu tikslu tai padaryti norima. Jei manoma, kad tau tiktu kitokia spalva ir pasiulo pabandyt pasikeisti, tai as pagalvociau "o gal tikrai? reik pabandyt". O jei pasiuloma tai padaryti del to, kad kiti neziuretu, tai cia jau problema reik spresti ne kirpykloj:)

[Barunka]

Istrigo man vienos kuniges kalba per vestuves, mazdaug, kad santykiu esme yra surast ir atskleist bei puoselet geriausias zmogaus savybes. Tiesa, tuo metu mano pacios poziuris i savo gyvenimo palydova buvo kryptelejes kiek kita linkme. Susimasciau. Ogi rimtai, ir kito kelio nera. kaip Aurora ir kitos merginos minejo, kiek galim keistis keiciames savaime, o su likusiais nepasitenkinimais tenka sustaikyt. Be to nera tie trukumai tokia jau reiksmingi, jei geriau pagalvojus. Svarbiausia pozityvus mastymas ir nepamirsti kokia is vis yra santykiu esme.
Dar vienas idomus pastebejimas, savybes kurios mums labiausiai patiko santykiu pradzioj su laiku gali tapti sunkiai pakenciamos.
O mest viska ir bandyt is naujo , nevykes sprendimas. Kitas partneris- kitos problemos. Nuo to nepabegsi. Smagu kai tai pagaliau suvoki, ramu ir belieka pasiraicius rankoves kibt i darba :-)

[Zemaite666]

Nesakau, kad zmones nesikeicia. Bet tai vyksta naturaliai, kazkaip savaime. Be kazkokiu pasakymu ar palietpimu - ei, a girdi, davai, tu taip nedaryk, taip nemastyk, taip neziurek, taip nematyk, taip negirdek, to nesiklausyk, ten neik, o su tais zmonem nebendrauk... Nes reikia visa tai daryti kazkaip kitaip.
Ne, as nieko pries pasiketimus, kurie ateina su supratimu. Ir yra tik teikgiami :)
_________________
Aš ne boba, aš susimoku už save.

[boro]

apie pasikeitimus: keistis galima labai dideliu partnerystes luziu momentais - pvz. mesti gerti, rukyti, i kitas/kitus ziureti, pradeti sveikai gyventi ir pan. daznai to vienas padaryti negali - tai butu kaip ir spardymas i vienus vartus su perijodisku kartojimu "as kaltas, as kaltas...". jeigu nuspresta kazkaip keistis, keistis reikia visiems (abiems). principialiai, manau, kad reiketu ne keistis, o pabandyti abiems ieskoti ir (at)rasti kazka naujo ir visiems priimtino. karta gyvenime pabandziau keistis - nu, tipo, tapti "fainesniu", "kietesniu", "linksmesniu" ir t. t. . pasakysiu, kad sudas gavosi - gavausi panasesnis i klauna, praradusi bet koki savo AS. atrodziau apgailetinai (cia labai pagelbejo dideli darbo kruviai i prota ateiti). kartais geriau pasakyti sau ir kitiems labai konkretu NE, netgi, del to kazka prarandant (kaip bebutu gaila, kartais labai daug prarandant), bet issaugoti savaji AS su visomis to pasekmemis. vienok, zmones skirtingi ir skirtingai suvokiantys aplinka (-as) pradeda nepagristai daug vieni is kitu reikalauti. persiprasau, bet savo totalaus pykcio suponuotam gyvenimo etape masciau mazdaug taip: keiskis tu kiek nori (arba nesikeisk), vistiek gaunasi tas pats b...bis, tik kitoj rankoj. gera buna, kada tai suvoki. siaip ka cia galima patarti? - kiekviena diena pradekim is naujo. va taip, visai is naujo, lyg nebutu buvusios vakarykstes dienos. idant, pasikartosiu, kaip buvo viename k/f pasakyta "... rytas buna viena karta dienoje, bet kiekviena diena..."

[vaikeliux]

blia kaip vede protingai ima sneket...
idomu gal ir nebegeria?
;-)
_________________
I'm on the highway to hell

[Adutis]

[boro]