Razinova Trinity, the Bringer of Rain
Prisijungė: 2004 07 16 Pranešimai: 1539
|
2005.09.26 14:34 Tema: |
|
|
Perskaičiau Erich Kästner - "Fabianas: vieno moralisto istorija".
Romane aprašomas ketvirtojo dešimtmečio pradžios Berlynas- krizė, suirutė, nedarbas ir kt. Pagrindinis veikėjas - "Fabianas Jakobas, 32 metų, be pastovios profesijos, šiuo metu reklamos specialistas, nesveikos širdies, plaukai rusvi". Jis jautrus, ironiškas ir savotišku cinizmu ginasi nuo pasaulio, kuriame viešpatauja masės ideologija ir kuriame nereikalingi savarankiški ir protingi žmonės. Fabianas bando gyventi kaip visi, kaip padorus tuometinio Berlyno gyventojas, tačiau jam sunkiai sekasi. Pernelyg sunku išlikti padoriam ir tuo pat metu ištvirkusiam. Tada, kai atrodo, kad viskas gali pasikeisti į gera, tas viskas ritasi velniop. Tačiau, net jei nelieka jokios vilties išsikapstyti - tas liūdesys visai neverksmingas. Jis giedras.
"Fabianas" priminė seniai jau lentynon padėtą E. M. Remarque'ą (nes tema ta pati - apie prarastają kartą). Bet už pastarąjį patiko labiau.
Viena geriausių citatų:
"Jeigu žmogus iš prigimties optimistas, jam gresia neviltis. Aš esu melancholikas, man nieko neatsitiks. Nusižudyti nesu linkęs, nes nesuprantu to įkarščio, su kuriuo kiti daužo galva sieną, kol neatlaiko galva. Aš stebiu ir laukiu. Aš laukiu, kol nugalės padorumas, ir tada pasiūlysiu savo paslaugas. Mieloji panele, aš jūsų dar visai nepažįstu. Vis dėlto, arba galbūt todėl, noriu supažindinti jus su savo darbine hipoteze, kaip elgtis su žmonėmis, kuri, beje, jau sėkmingai išbandyta. Tai teorija, kuria remtis nereikėtų. Tačiau praktiškai ji duoda visiškai neblogų rezultatų - bet kokį žmogų čia, be vaikų ir senių, reikia laikyti pamišėliu, kol bus neginčijamų įrodymų, kad yra priešingai". _________________ mažos alkoholio dozės naudingos bet kokiais kiekiais |
|