:senberniu diskusijos

[yamaika]

Kelione..Kas joje būna geriausia?...
Kartais užeinantis „dūkimas“? Aistra?..
Norėčiau tai patvirtinti, bet negaliu. Nes tada pats persisemi jos emocijomis ir laiko filosofijoms visai nelieka. Tampi tokiu kaip ji- vedamas pirmykščių instinktų, sumišusių su švelnumu... Tada nebūna minčių galvoje- ten siaučia audros...
O geriausios akimirkos- jos jaučiamos ne testosteronu persisunkusiomis smegenimis... kai gulime po visko, išsikvėpę, vienas kito glėbyje. Kai sėdime vienas šalia kito autobuse, važiuojančiame Šveicarijos plentais... Miegantys keleiviai ir tylus autobuso ošimas...
Už jos- pro langą lekiantis pasaulis. Nelietuviškas, naujas... Prieš mane- ji. Tarp mūsų akių- trisdešimt centimetrų tuščios erdvės. Niekas netrukdo mums žiūrėti vienas kitam į akis. Tiesiog paprastai žiūrėti, nieko nesakant vieną ar dvi valandas... Ir visai nejaučiame jokio nepatogumo. O įsispoksok į ką nors, tegu ir ramiu žvilgsniu ir pabandyk stebėti kelias minutes- iš karto susinepatogina... Gali net rėkti gauti, jei isterikas(-ė) bus...
O čia- nieko. Stebiu jos akis, skruostus, nosį, kartais „pabundu“ ir pabandau pažvelgti į viską, į pilną vaizdą... Gražu... Ir džiugu, kad ji tai leidžia. Toks stebėjimas- veik kažkokia privilegija. Ir netgi į žaidimą nepanašu. Ji graži. Jei mylite, merginos yra gražios- gražesnės nei paprastai. Ir tam net puoštis nereikia. Pabundi iš ryto- o ji ateina gražiai „ištinusi“ nuo miego. Taip jau būna...
O dar kai žalios akys nepaprastai išraiškingos- stebėk ir džiaukis...
Štai tada, tyloje bei ramybėje ir pajunti, kad ji- tai tik pusė to, ką tu matai. Apvalkalas, kuriame yra šis tas daugiau- ką matai per jos akis. Ar bent įsivaizduoji, kad matai... Sielą? Vitalinį apvalkalą, jos gyvybę?... Kad ir kas tai būtų, jis visados pas gerus žmones turėtų būti gražesnis už išorinį apvalkalą- daug gražesnis. Kodėl tuomet geri žmonės yra mylimi, kad ir nelabai gražūs išoriškai atrodo? Sakoma, kad gerumas pamatomas iš akių. O kas daugiau yra mūsų akys, jei ne sielos veidrodžiai?
Jei taip, tuomet ji viduje turėtų būti fantastiška būtybė...
Akimirką užsinoriu kilstelėti ranką ir paliesti ją. Galbūt prisitraukti, apkabinti, o gal ir pabučiuoti- tokiomis akimirkomis pats gerai nesusigaudai, kokia švelnumo forma yra geriausia... Bet mintis ir lieka mintimi. Jos aš galbūt ir neatsiminčiau. Per daug tos ramybės- tingulys ima...
O tada staiga pajuntu, kad jos ranka pajuda link manęs ir jos ramus žvilgsnis drumsčiasi, fokusuojasi jos akys į kažką konkretaus mano veide... Ir kai prisiliečia, nejučia pagalvoju- perskaitė mano mintis, ar ką?
Bet kuo aš išsidaviau? Juk net nekrustelėjau...
Galbūt ir smulkmena, bet va tada ir pajunti, kad kažkas yra daugiau- ne vien bučiniai, glamonės ar pokalbiai apie viską, seksas... Kad gal ji jaučia tai, ką kartais jaučiu aš, pagalvoją tą patį tuo pačiu metu... O jei ne atsitiktinumas??..
Tada aš taip sutrikau kad, tikriausiai, ir akyse tas atsispindėjo.
- Kas, meški?- šnabždėjo ji.
Nieko tokio...paprasto. Sučiupau jos ranką ir prispaudžiau prie lūpų. O paskui apglėbiau ir laikiau, sujaudintas tos keistos akimirkos. Norėjosi, kad pasaulis nustotų lėkti pro šalį, kad šiek tiek pasuktų atgal- iki tos vietos...Kai galop paleidau, jos akys buvo drėgnos nuo ašarų...
- Kas...
- Viskas gerai.- šypsosi ji, bet vis tiek braukia ašaras.- tiesiog... ne, nieko...
- Pasakyk.
- Pamaniau, kad perskaitei mano mintis, meški...
...
„Formula“ viešbutyje ji atrodė labai pavargusi, kol vyko registracija, kol buvo dalijamos kortelės su durų kodais... Arba susimąsčiusi. Kambaryje ji skubiai numetė savo daiktus ir dingo į dušus, kol dauguma kovojo su savo durimis, nenorinčiomis pripažinti naujai pakeistų kodų....
Grįžo šviežutėlė, apsidairė, pamatė mane gulintį, lėtai prisiartino, rankšluosčiu kedendama savo plaukus...
Pakviečiau pas save. Atsigulė, paskleisdama drėgnas garbanas aplinkui.
Nesinorėjo su ja jokio dūkimo. Tokios retos akimirkos, kai turi ramybės daugiau nei reikia. Kai raganaitė- ne raganaitė, o tik paprasta mergina, kartais norinti ramiai pagulėti, pabūti apkabinta ir galbūt kokius tris- keturis kartus lūpomis paliesta.
Jei tai seksas, tai jis neužtemdo smegenų jokiais testosteronais. Dvasinė erotika, kartais privedanti iki savotiškos palaimos. Jausmo, kad viskas yra gerai.
Geriausia...

Kazkur skaiciau. istrigo.
_________________
Dėde, duok man vieną dolerį, ką?

[saulelis]

Yamaika, kaip suprantu, yra moščnai primoščnai insimylėjusi :) Nes kiek pastebėjau - kas antra žinutė apie tai, kaip gera mylti, būti kartu, apie glėbius ir bučinius etc. Ar nepataikiau?
Tik nesakykit vėl "ko čia važiuoji??". Nevažiuoju aš, džiugu kai žmonės myli :)

[yamaika]

eeee. what`s up?
man grazu pasirode, atsitiktinai perskaiciau ir paviesinau.
neseniai skaiciau ir apie mirti. labai viliojanciai aprasyta. tai nejaugi tuomet as noriu mirti?

o isimylejusi as mochnai primochnai: ziema, paveikslus mano kabinete, darba, Ji, prisiminimus, Vilniu, bomza, kuris kasryt tresia cigaretes arba kartais praeina pro kontora su gvazdiku rankoj. siandien as for sure ISIMYLEJUSI. man gera ! Life`s good! (LG:))
_________________
Dėde, duok man vieną dolerį, ką?

[Genetal Palkovnik]

blin kazhkokia moterishka pornucha , kaip ir visokie cosmo-hujosmo. Reishkia jei nuogos bobelkos vyru zhurnaluose atspausdintos - tai uzhdrausta. O kai tokis razvrot , razvzad zhodzhiais , tai niakaltas dalykas?
Nu palaukyt , ash ant jusu klerikalus paleisu bei kitus dorybes sergetojus !
_________________
скоцтво - норма жизни!

[Lapkritine]

jei ne tie testosteronai ir kortelės su durų kodais,
tai sakyčiau, kad ir Remarkas panašiai galėjo parašyti...:)

[Adutis]

o ar "meškis" vis dėl to perskaitė jos mintis? kaži apie ką ji galvojo?...