Jos didenybë komedija Pt.1. "Sëkmës dþentelmenai".

Sunku kalbëti apie kino (ir ne tik) komedijà, sunkiau nei apie bet kurá kità þanrà. Nes humoras – subjektyviausiai vertinamas ne tik mene, jis visiðkai skirtingai suprantamas tiek geografinëse, tiek istorinëse plotmëse. Gi taèiau juokas yra vienas ið nedaugelio dalykø, skirianèiø mus nuo gyvûnø, ir juokas ilgina mûsø amþelius, neaptarti já mums dovanojanèiø Filmø (ið didþiosios F raidës) – bûtø tikras griekas.

Humoro specifika dar yra ir vienas ið keleto dalykø, identifikuojanèiø rases, tautas, socialines grupes. Aiðku, ne humoras kuria tautà, o tauta humorà, bet vis tiek gi geriausiai suprantame bajerukus, kurie tarpsta mûsuose, arba pas kaimynus. Arba pas amerikieèius – nes daugiau nei pusë mus pasiekianèios kino produkcijos yra ið JAV. Ðiandien apie rusus pleptelsim.

Rusiðkas humoras su rimtumo gaidelëmis. Aleksandr Seryj. "Sëkmës dþentelmenai". 1972.

Tai amþinai jaunas, niekada nenusibostantis filmas, nepabijokim to þodþio – ðedevras. Ne paslaptis, kad sovietuose menas turëjo tarnauti idëjai ir "motinai" partijai. Tokiomis apribojimo sàlygomis sugebantys sukurti ir estetine ir pramogine prasme pilnavertá meno kûriná – dvigubai talentingi! Dauguma "Sëkmës dþentelmenus" kûrusiø þmoniø (dabar beveik visi jie jau miræ) dalyvavo kuriant ir deðimtis kitø ðedevrø, bet kad áeitø á istorijà ir paliktø joje pëdsakà (toká didelá meðkos letenos pëdsakà) bûtø uþtekæ vien ðio filmo. Filmo pasirodymo ekranuose laikais sovietinë kritika kaþkokiais bûdais rado prie ko "prisikabinti" ir kaip ðá darbà iðpeikti, bet "Sëkmës dþentelmenai" visoje plaèiojoje TSRS surinkdavo tokias sausakimðas sales, kad pikèiurnoms teko uþsièiaupti. Nenuostabu – juk filmas apie auklëjimà ir perauklëjimà kalba gan paðaipiai, o homui sovieticusui labiausiai ir tekdavo kentëti nuo nesibaigianèiø, erzinanèiø, nuobodþiø, daþnai beprasmiðkø moralø ir paauklëjimø, kurie kartais taip vargina ("скучно без водки..."). Bet ir dabar ðiam filmui skiriamas geriausias televizinis laikas, ir jau per "telikus" arba vaizdo grotuvus ðità "saldainiukà" vël ir vël "kramsnoja" ir senos, ir naujos kartos.

Rusiðkam humorui (turbût ir apskritai – rusams) bûdingas didesnis ar maþesnis lyrizmas, jausmingumas, jø ðypsena daþnai seka po atodûsio ir neretai bûna truputá liûdna, daþniau geraðirdiðkai liûdna, o ne piktai liûdna; jie net turi su tuo susijusá þodá, kurio á mûsø kalbà tiksliai neiðversime – "тоска".

Sunkiai verèiasi ir tos vadinamosios filmo "karûnuotos frazës": "канай отсюда", "рога поотшибаю", "моргалы выколю", "пасть порву" ir krûva kitø. Atspëkit, ið kur toks iðradingumas arba kalinimo ástaigø þargono þinojimas? Ogi filmo reþisierius Aleksandras Seryj, prieð kurdamas "Sëkmës dþentelmenus", pats pabuvojo kalëjime! Taip taip. 1958-tais metais "pavydo pagrindu" restorane sunkiai suþalojus þmogø, jaunajam reþisieriui teko atsëdëti "srokà". Jis ir ðiaip buvo visai ne linksmai susiklosèiusio likimo persona – já kamavo sunki liga, persekiojo kerðtaujantis, o po "Sëkmës dþentelmenø" sukûræs dar porà filmø, jis nusiþudë. Nelinksmas reþisieriaus gyvenimas – viena ið filmo tragikomiðkumo sudedamøjø.

Bûtina paminëti þmogø, be kurio ðis unikalus filmas niekada nebûtø sukurtas – Georgijø Danelijà. Genialusis gruzinas Danelija – viena ið paèiø paèiø "didþiausiø" figûrø visame sovietiniame kine. Ðimtus kartø su ta paèia susiþavëjimo nuostaba þiûrime jo kurtus "Rudens maratonà", "Kin Dza Dza", "Afonia", "Mimino" – ir visuose ðio reþisieriaus filmuose humoras neatsiejamas nuo melancholijos. Kaip jis pats sakydavo "nelaikau savæs komediografu, juokas man yra ne tikslas, o (kitaip turbût negaliu kurti) – pasakojimo metodas.".

Aleksandras Seryj buvo Georgijaus Danelijos draugas. Tada dar jaunas, bet jau spëjæs iðgarsëti keletu filmø, Danelija nusprendë padëti kà tik ið kalëjimo gráþusiam draugui ir specialiai jam paraðë komedijiná scenarijø apie recidyvistø perauklëjimà. Jis buvo ne tik scenarijaus bendraautorius (kartu su Viktorija Tokareva) ir "prastûminëtojas" (prodiuserio etatas tuomet Tarybø Sàjungoje neegzistavo), bet ir daþnai pakeisdavo ligotà reþisieriø filmavimo aikðtelëje. Danelijos lyriðkas, tragikomiðkas braiþas galbût labiausiai ir nulëmë filmo þavesá.

Kas yra "sëkmës dþentelmenai"?
"... kas jis? inþinieriukas eilinis ir viskas... ið ryto – á darbà, vakare - ið darbo, namie þmona, vaikai apsiseilëjæ, na, á teatriukà nueis, vasarà á sanatorijà nuvaþiuos, á Jaltà... nuobodybë mirtina! O tu – tu vagis! Sëkmës dþentelmenas! Pavogei, pragërei – á kalëjimà. Pavogei, pragërei – á kalëjimà. Romantika!..."

Kas ðiame filme yra "sëkmës dþentelmenai"? Þinomiausias rusø komedijø kûrëjas Leonidas Gaidajus áformino sëkmingà humoristiniø personaþø tandemà kino komedijoje – banditëliø trijulæ, kuriuos atsimename netgi ne vardais, o aktoriø pavardëmis : Nikulinas, Vicinas ir Morgunovas (banditëliø trijulë ir ðiaip sëkmingas komedijinis variantas – prisiminkite Ilfo ir Petrovo "Aukso verðá"). "Sëkmës dþentelmenuose" naudojama panaði á Gaidajaus formulë, tik èia banditëliai nelygiaverèiai, o vienas vyresnysis ("Docentas") ir du "þemesnieji". Siuþetà, turbût, visi atsimenate: nuoþmøjá recidyvistà "docentà" milicininkø ir pavogtos brangenybës saugotojø praðymu uþima vaikø darþelio vedëjas Jevgenijus Ivanovièius Troðkinas, nes yra panaðus á nusikaltëlá kaip du vandens laðu. Taip gimsta vaidmuo vaidmenyje (aktorius, vaidinantis, kad vaidina), taip, atrodo, paèios nekalèiausios, "gëriðkiausios" profesijos þmogui tenka lásti á paèio pikèiausio ir blogiausio blogieèio "kelnes", banditëliø trijulë tampa "2 + 1", kur vienas ið trejetuko – "gerietis" "blogieèio" rolëje, o bëgant ið kalëjimo prie trijulës prisijungia Vasilijus Alebabajevièius ("3 + 1").

Filmo vinis, aðis ir siela – ir pikèiausio, ir geraðirdiðkiausio filmo personaþo roles atliekantis Jevgenijus Leonovas. Tragikomiðkos rolës, arba komedijinës rolës su rimtumo ar liûdesio elementais – daþnas aktoriaus amplua, jose Leonovà daþniausiai ir prisimename (Zacharovo "Uþmuðti drakonà", "Paprastas stebuklas", Riazanovo "Uþ vargðà husarà uþtarkite þodá", to paties Danelijos "Kin Dza Dza", "Rudens maratonas", "Afonia" ir t.t.). Atrodo, storuliuko aktoriaus veidas tokiems vaidmenims ir sutvertas, bet jau "Sëkmës dþentelmenø" pradþioje esame ne tik aktoriaus (pirmieji kadrai, kuriuose Leonovas – "docentas"), bet ir personaþo didþiausio talento – sugebëjimo persikûnyti – liudininkai: darþelio vedëjas rodo vaikams, kaip reikia vaidinti piktà vilkà pasakoje apie vilkà ir tris parðiukus. Rrrrrr! Tai be abejo ir nuoroda á vëlesná personaþo persikûnijimà ið gero á pseudo-piktà, o taip pat ir uþslëpta nuoroda á archaiðkà apverstà metaforà "vilkas ëriuko kailyje" (nes ið tikrøjø personaþas yra "ëriukas vilko kailyje"). Tarp kitko, Leonovo sûnus interviu pasakojo, kad jo tëvas surengdavo ðios vaikiðkos pasakos spektakliukà namuose per naujus metus, ir pats vaidindavo, aiðku, vyyylkà pyylkà...

"Sëkmës dþentelmenuose" Leonovas vaidina tobulà auklëtojà: kantrø, protingà, geraðirdá, iðradingà, jei reikia – grieþtà. Vienas ið komiðkiausiø filmo momentø – kai bandiûgoms liepiama susiraðyti á sàsiuviná þargono þodynëlá ir mokytis kalbëti normalia kalba. "Ridiska – negeras þmogus", "ðucheris – pavojus"... Dar daugiau – uþkietëjusiems recidyvistams tenka "ðvariu" darbu uþsidirbti pinigus ir net mokytis uþsienio kalbos... O tuo pat metu tikrasis "docentas" (tas pats Leonovas) turi toká atðiaurø "snuká", koká tik galima ásivaizduoti (pasakojama, kad aktorius, prieð filmavimà lankësi tikrame kalëjime ir pratinosi prie vaidmens per skylutes stebëdamas tikrø kaliniø elgesá, manieras, klausydamas þargono).

Su Gaidajaus komedijø formule man visø pirma asociacijos kilo dël vienintelio ið tos formulës perkelto aktoriaus – Georgijaus Vicino. Garsieji jo kolegos Nikulinas ir Morgunovas apie já sakë, jog "Vicinas velniðkai talentingas, ir mes abu kartu paëmus neverti jo nago juodymo." – gal ir perdëta frazë, taèiau Vicinas iðties velniðkai talentingas. Neiðsiðokdamas, prikimusiu balsu jis puikiai ásipaiðo á subtilaus humoro prifarðiruotus dialogus, o jo solo partija "Sëkmës dþentelmenuose" prasideda, kai jo personaþas gauna laiðkà ið ðeimos ir vagies sàþinë pradeda raudoti kartu su neiðsipildþiusiomis svajonëmis.

Kaip Leonovo personaþas darþelio vedëjas turi antipodà – baisiausià filmo personaþà "Docentà", taip Vicino antipodu galime laikyti "Ðlubá" Savelijø Kramarovà. Vicinas uþkimæs – Kramarovas balsingas, Vicinas "suktas" – Kramarovas ieðkantis teisybës ("Kodël að?!"), ir jie abu neiðskiriami, bet nuolat riejasi. Kramarovo iðraiðka tobulai atspindi paprastà, kvailà, irzlø, priedurná banditëlá, o gal net ir nemaþà dalá rusiðko tautinio charakterio (dievai mato, neturiu galvoje nieko pikto ir nekurstau tautinës nesantaikos). Kaip ir Vicino personaþas, "ðlubis" graudþiai pravirksta, kai jam primenamas kitokio, normalaus, laimingo gyvenimo galimybë (scena, kai jis sutinka vaikystës draugà, kartu su juo buvusá vaikø namuose).

Bëgant ið kalëjimo prie trejulës prisiplakæs Alibabajevièius (Radneris Muratovas) atstovauja flegmiðkajam komedijinio personaþo tipui.

Net ir antraeilëse filmo rolëse sutiko vaidinti garsûs aktoriai (super-gerulë Sokolova, Papanovas, Garinas ir kt.), taip filmo aktoriø komanda gavosi, galima sakyti, tobula, "visos þvaigþdës", "dream team"...

Kaip juokina filmas "Sëkmës dþentelmenai"? Subtiliai, protingai ir satyriðkai. Në kiek nesusidûrusiems su tarybine Rusija, gal ir sunku "ásikirsti", kodël á átarø þvilgsná autobuse atsakoma "Nuolatinis!" ir parodomas nuolatinis bilietas, o tiksliau – gal sunku "ásikirsti", kodël tai turëtø bûti (ir yra) juokinga. Kas nesupras, tiems neaiðkinsim, nes paaiðkintas pokðtas praranda juokingumà. Nors pats filmas daugiau ar maþiau didaktinis, filmo autoriai lengvai, tyliai paðiepia tarybinius stereotipus ir rimtumà, paðiepia nenatûralø pabrëþtos dorybës rodymà. Filmas prisodrintas labai ávairaus tipo juokeliais: ir primityviausiais (kupranugaris apspjauna banditui veidà), ir pusiau "juodais" ("gydytoja milicijai neiðduos, að jai ðita... britva per gerklæ... ðulinyje jinai guli, galit paþiûrët") ir susijusiais su intelektu ("kas gi já "pasodins" – jis gi paminklas!") ir ávairiais kitokiais.

Koks filmo "praneðimas"? Ko gero, kaip ir kiekviename didþiame meno kûrinyje, tokiø praneðimø ne vienas. Bet ryðkiausiai tarp jø visø ðvieèia iðgryninta geraðirdiðkumo, atlaidumo ir optimizmo þvaigþdë. Nusikaltëlius perauklëja vaikø darþelio vedëjas, filmas tartum prilygina nusikaltëlius vaikams – padûkusiems, nepaklusniems, zbitkininkams, bet vaikams. Jiems (na, bent kai kuriems) atleisti galima, juos pataisyti ámanoma. Tam bûtina ðiokia tokia prievarta, bet nebûtinas þiaurumas, uþtenka, kad auklëtojas bûtø... O èia norëèiau pavartoti dar vienà sunkiai iðverèiamà rusiðkà þodá (kuris labai taikliai apibûdina ir ðià rusiðkà komedijà) – "добрый".

Adutis




2005 m. kovo mën. 22 d.