Apie kà burzgia mano benzopjûklas? ("Texas Chain Saw Massacre" (1974) prisimenant)

Laba diena. Mano vardas Leatherface. Ðis straipsnis apie mane.

Net sau kartais sunku prisipaþinti, bet tiesa gi kaip yla juk iðlás anksèiau ar vëliau: esu að kino filmo personaþas, fikcija, iðgalvotas bièas. Tik nemanykite, kad að labai jau skiriuosi nuo jûsø. Að, kaip ir jûs, turiu savo gyvenimà, savo norus, að, kaip ir jûs, turiu kà pasakyti.

Iðgarsëjau, aiðku, gan nemaloniomis aplinkybëmis: viena ið mano aukø pabëgo ir papasakojo kitiems apie mane, mano nusikaltimus. O ið tikrøjø tai tas "sukurta pagal tikrus ávykius" yra tik reklaminis triukas (kaip ir pvz. rykliafobiniame filme "Open Sea"). Idëja mano personaþo sukûrimui paimta ið tikros istorijos apie toká Ed Gein, kursai mëgdavo þmoniø odà naudoti rûbams ir aksesuarams – kaip ir að. (Tarp kitko, Edo Geino istorija inspiravo taip pat ir knygà "Psycho", pagal kurià vëliau Hitchcockas vienà garsiausiø savo filmø sukûrë). Bet tokio originalaus manjako kaip að – kuris ant mordos dedasi kaukæ ið þmogaus odos, savo aukas galabija kûju ir benzopjûklu, ir dar gyvena su savo ðeima, kuri jo "darbeliams" neprieðtarauja – sunku bûtø surasti realiame pasaulyje.

Paþiûrëjæ filmà apie mane ("Texas Chain Saw Massacre", Tobe Hooper, 1974) dalijasi á dvi stovyklas: vieni sako, kad tai nieko vertas isterinis ðlamðtas, prigrûstas sadistiniø beskonybiø, kiti nepaprastai þavisi ir ávardina kaip filmà, pakeitøsá supratimà apie horror þanrà, atsistojusá vienon eilën su tokiais amerikietiðkosios siaubiakiðko kino mokyklos kertiniais akmenimis kaip "Night of the Living Dead" (George A. Romero, 1968) ir "The Exorcist" (William Friedkin, 1973). Vëliau apie mane dar sukûrë keletà tæsiniø, visai neseniai (2003m.) iðëjo perdirbinys ("remeikas"), kuris, tarp kitko, visai neblogai primena pirmojo filmo atmosferà – gal todël, kad jo kûrëjai tikri pirmojo filmo fanai?... Mane daug kas cituoja ir prisimena (pvz., linksmas ir filosofinis M.Harron 2000 m. filmas "American Psycho").Taip, ðlovës nestokoju. Bet nuolat girdþiu kaltinimus, kad esu kvailo ir tuðèio filmo herojus. Tai ta proga noriu papasakoti, kà reiðkia mano sprintai su benzopjûklu, kodël að visa tai darau, apie kà gi burzgia mano benzopjûklas:

1. Apie technologijas. Koks nuostabus þmogaus iðradimas yra vidaus degimo variklis! Juo galima kalnus nuversti! Ir dar galima judëti greièiau uþ bet koká kità gyvûnà! Beveik visai nevystant ir nepanaudojant raumenø ir panaudojant visai nedaug protiniø resursø. Patrauki uþ virvutës, varikliukas uþsiveda – ir pirmyn per medienà ir per þmogienà vienodai kaip per sviestà! Technologijos ir gelbsti, ir þudo. Arba gelbsti þudyti – va kaip mano konkreèiu atveju. Beveik viso filmo metu mano aukos girdëjo burzgimà: pradþioje – savo automobilio variklio, vëliau – generatoriaus, o dar vëliau – mano mylimiausio benzopjûklo. Su ávairiausiø agregatø urzgimu uþmiegame, pabundame, gimstame ir mirðtame, prie jo áprantame ir jis neasocijuojasi su pavojumi. Ásivaizduokite, kad atstatau ðá sutrikimà natûralioje pusiausvyroje ir suteikiu jums galimybæ ne tik gyventi technologijø apsuptyje, bet ir mirti joje.

2. Apie susvetimëjimà. Jei gyvenate mieste, sëdite savo suðiktuose ofisuose, mokotës, arba iðvis net nesistengiat pavaizduoti, kad patys uþsidirbat pragyvenimui, tai kokio mëðlo trenkiatës á kaimo vietoves?! Kas èia jums – ekskursija? Muziejus? Atvaþiavot, kad pasijuokti ið vargðø kaimieèiø? Kas èia jus kvietë? A? Jûs ir mes – svetimi. Pasikëlæ miestieèiai ir primityvieji kaimieèiai – kas tarp mûsø gali bûti bendra? Mes nutolæ vieni nuo kitø. Vis raðot ir kalbat apie susvetimëjimà ir ksenofobijà (geriau jau apie egzistencialistiná nerimà pakliedëkit), o ar nors vienas kà nors padarët, kad svetimëjimas sustotø? Va mes kaime, pvz., gyvenam kaip viena didelë draugiðka ðeima. Ir iðvis – ðeimos vertybes mes gerbiam ir puoselëjam, pvz., kai þudom kvailus miestieèius, tai leidþiam ir dëdukui kà nors nuþudyt (tik kad plaktukas jam jau krenta ið drebanèios rankos), o moèiutës net nelaidojom kai uþsilenkë – iki ðiol ðalia dëduko supamojoje këdëje sëdi. O jûs? Kà jûs suprantate apie ðeimos vertybes? Taip kad vilkitës atgal á savo miestà, mëðliukai, o jei jau atvaþiavot á kaimo vietovæ, tai nusiteikit gaut per zûbus!

3. Apie neapykantà. Be abejo, labiausiai apie neapykantà. Motyvuotà, nemotyvuotà, prasmingà, beprasmiðkà – visiðkai nesvarbu. Juk kai ið tiesø nekenèiu, ðis stiprus jausmas uþgoþia bet kokià motyvacijà ar màstymà. Jis gaivaliðkas, jis nepaiso iðgalvotø gërio ar blogio ribø, jis pats sau dievas ir teisëjas. Prieð kà nukreipta mano neapykanta? Kà pjausto mano benzopjûklas ir kieno galvas traiðko mano kûjis? Va kà:

– Porà labai seksualiø panø, iðsirëdþiusiø aptemptais, provokuojanèiais, atvirokais rûbais, uþkliudanèiais beveik kiekvieno praeivio akis, apsiginklavusiø beveik tobulomis papø ir ðiknø formomis, gundanèiø „nerûpestingais“ padaþytø akuèiø þvilgsniais, putliomis kaprizingomis lûpytëmis – AAAA! – kaip stipriai jûsø nekenèiu að, kvailas kaimo iðsigimëlis, niekada neturësiantis jokiø ðansø vienos ið jûsø „pakabinti“ ir paturëti, tik þinokit, kad panaðiai jûsø nekenèia ir daugelis moterø, niekada nebeturësianèiø jûsø jaunystës, jûsø viliojanèiø formø ar jûsø nerûpestingumo, ir kad panaðiai jûsø nekenèia daugelis vyrø, kurie taip pat neturi ðansø jûsø „pakabinti“ ar paturëti, nes jûs renkatës tik jaunus, arba tik protingus, arba tik „ádomius“ – dabar pamatysite, kad „ádomus“ esu ir að, jûs kvailos, tuðèios kekðës! Tuoj bûsite jau tik padvësusios ir iðmësinëtos kekðës! – AAAA! – kaip að jûsø nekenèiu...

– Porà „ðauniø“ studenèiokø – anø minëtø seksualiø „geruliø“ potencialiø kavalieriø, pasitikinèiø savimi, galbût „maiðtaujanèiø“, galbût protingø, greièiausiai potencialiø brokeriø, teisininkø, menininkø ar tiesiog keliaujanèiø hipiukø, trykðtanèiø pasitenkinimu gyvenimu ir savo jaunyste. Malonu susipaþinti, gaidþiai, mano vardas Leatherface, niekada nebuvau toks, kokie jûs, uþtat turiu dyyyydelá benzopjûklà! C‘mon! Nepadvësëte Vietname? – Padvësite dabar! Kaip dar pora galvijø – mano skerdyklos „klientø“, nes mano akimis, galvijai ir tæsate, ir vieta jûsø – mësos ðaldytuve! Nekenèiu pienburniø, ypaè tokiø kaip jûs!

– Ir dar vienà nutukusá kiauliukà invalido veþimëlyje, nuolat dejuojantá arba tiesiog priekaiðtingu tylëjimu primenantá apie savo „sunkià“ dalià. Nekenèiu tokiø, kaip tu, psichologiniø vampyrø, bandanèiø sukelti mano uþuojautà, visur kiðanèiø savo ilgà nosá ir ákyriai reikalaujanèiø dëmesio bei atjautos! Tavo nuolat surauktas snukis tiesiog ðaukiasi mano plaktuko! BUM!

– O galø gale: koks jums, po biesais, skirtumas? – Nekenèiu jûsø visø, vien todël, kad jûs ne tokie kaip að, vien todël, kad jûs svetimi, vien todël, kad jûs gyvi! Man nepatinka, kad jûs egzistuojate, tuoj paragausite mano burzgianèio draugo!

4. Apie baimæ. Baimë gimdo baimæ. Taip. Að bijau kitokiø nei að, bijau nepaþástamø, bijau bûti apgautas, vieniðas, nesuprastas, iðjuoktas, nereikalingas. Bet uþtat koká nepakartojamà malonumà patiriu, kai jauèiu, kad bijo manæs! Uch! Tai palyginama nebent su seksualiniu pasitenkinimu. Kai kokia durnelë bëga nuo manæs ir klykia, o að neskubëdamas artëju prie jos su savo burzgianèiu benzopjûklu, kartais man atrodo, kad uþuodþiu ore adrenalino kvapà. Baimë yra gerai. Baimë yra gyvenimo variklis. Bijoti naudinga ir þavinga, ypaè kai bijo tavæs, o ne tu bijai.

5. Apie smurtà. Ne paslaptis, kad dirbu skerdykloje. Smurtas man duonà uþdirba. O þmones pjaustau ir ið jø liekanø visokias groþybes meistravoju tik laisvalaikiu nuo gyvuliø galabyjimo. Va gyvuliukus þudome savo reikmëms, kodël iðkart visi taip parinasi dël þmoniø þudymo savo reikmëms? Að manau, kad smurtas taip pat yra teigiamas dalykas. Smurtas neða harmonijà, ramybæ, susitaikymà. Padeda nuo depresijos. Man smurtas yra tapæs savotiðka apeiga, ritualu. Kad mano smurto objektai esat jûs, èia jûsø problemos. Jei norite pasigroþëti mano ritualo kulminacija – atkreipkite dëmesá á filmo finalà, kuriame að atlieku ritualiná medþioklës ðoká , ásukdamas á paðëlusá valsà savo geriausià bièiulá ir palydovà – benzininá pjûklà!

Tai tiek ðiam kartui apie medienos pjovimo árankius ir jø prasmes amerikietiðkajame siaubo kinematografe.
O prieð kaltindami mane, kad „iðsidirbinëju“ ir ieðkau prasmës beprasmybëje, labai gerai pagalvokite, ir turëkite omenyje, kad mano, o ne jûsø ðaldytuve guli ne vien gyvuliukø mësa, ir kad mano, o ne jûsø sandëliuky guli vienas toks linksmas benzininis medienos pjovimo árankis!

Nuoðirdþiai,
Leatherface.

(mediumas – Adutis).




2005 m. sausio mën. 27 d.