|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
:apie mus ------------------ :apie senbernius :spaudoje :folklioras ------------------ :senbernių kinas :klausk Burzumo :politika :senbernių muzika :žmogus ir sveikata :marazmai :senberniška ezoterika :kelionės ------------------ :diskusijos Pirtis Vilniaus centre Design.Capital Travels in Asia |
SHOGUN ASSASSIN ! "Mano tėvas liepia man neskaičiuoti žmonių, kuriuos jis žudo, o tik melstis už jų sielas, tačiau man reikia žinoti, už kiek sielų melstis, todėl aš vis skaičiuoju. 342, 343, 344..." ![]() Šiek tiek priešistorės. Vienoje ar kitoje formoje Samurajų egzistavimas siekia 7-tą mūsų eros amžių. Kai valdžia Japonijoje perėjo iš imperatoriaus į aristokratijos rankas, prasidėjo feodalų kovos dėl žemių. Tada ir iškilo kario Samurajaus ("Tarno") būtinybė. Samurajai buvo išlaikomi šeimininko ir absoliučiai jam atsidavę. Šeimininko gyvybė buvo svarbesnė už Samurajaus gyvybę, šiuos santykius reglamentavo "Bushido" ("Kario kodeksas"). Pasakojamajame mene pagrindinis draminis momentas yra Samurajaus vidinis konfliktas, kylantis iš "Giri" (paklusnumas šeimininkui) ir "Ninjo" (žmogiškoji valia) pradų supriešinimo, kurio šaknys savo ruožtu siekia animistinių tikėjimų, Budizmo ir Konfucijaus mokymo skirtingumų supriešinimus. ![]() Samurajiškas kinas išpopuliarėjo Japonijoje penkiasdešimtaisiais, šešiasdešimtaisiais metais šaliai atsigaunant po pralaimėjimo Antrajame Pasauliniame. Panašiai, kaip Amerikoje iškilo optimizmu švytintis, už teisybę ir gėrį kovojantis, ypač taikliai šaudantis Kaubojus, taip Japonijoje iškilo nenugalimasis kovotojas už teisybę, už vargšus ir nuskriaustuosius, kardų kovos meistras Samurajus. A.Kurosawos "samurajiniai" filmai, taip šiltai priimti vakaruose, Japonijoje didesnio pasisekimo nesulaukė nenuostabu, juk juose (dažniausiai) Toshiro Mifunes piešiamas herojus toli gražu ne tipiškas: jis protingas, greitas ir teisingas, tačiau taip pat nevengiantis sakės, tingus ir ciniškas. Gi pačioje Japonijoje populiarių Chanbara (žanras dar vadinamas "Ken geki", o kartais "Jidai geki" (pastarasis pavadinimas šiek tiek platesnis)) filmų herojai Samurajai, kaip ir amerikiečių vesternų Kaubojai, yra mitologizuoti, mistifikuoti, romantizuoti ir ideologizuoti. Paprasčiau tariant, eilinis pašėlęs vaikis arba galavarezas tampa tautos didvyriu. Tipiškas japoniškas didvyris Samurajus yra aktoriaus Shintaro Katsu įkūnytas aklasis kovotojas režisieriaus Kenji Misumi ir kitų kūrėjų šešiasdešimtųjų filmuose apie Zatoichi. ![]() Kalbant apie "Shogun Assassin" istoriją, iš pradžių reikia pasakyti, kad keistas yra pats filmo sukūrimas, t.y. filmas nebuvo kuriamas, o tebuvo suformuotas iš kito filmo serijų. Minėtasis Kenji Misumi, šešiasdešimtaisiais kūręs šlovingas Zatoichi serijas, septynisdešimtaisiais pagal Kazui Koike to paties pavadinimo manga (japoniškų komiksų) seriją, pradėjo kurti "Vienišo vilko ir jauniklio" ("Kozure Ogami") kino serijas (iš viso jų yra šešios), į pagrindinį vaidmenį pasikvietęs ne ką kitą, o Shintaro Katsu (vaidinusio Zatoichi) brolį, dziudo meistrą Tomisaburo Wakayamą. Panašiai kaip Katsu visiems asocijuojasi su Zatoičiu, Wakayama geriausiai pažįstamas kaip "Vienišas Vilkas". 1980-tais metais amerikiečiai prodiuseris David Weisman ir režisierius Robert Houston "aptiko" "Vienišo vilko ir jauniklio" serialą ir iškart pajuto galimybę išpopuliarinti tokio pobūdžio darbą vakaruose. Kad kruvinosios scenos bus sutiktos ovacijomis niekas neabejojo, tačiau lėtesnis ir japoniškai neįprastas filmo ritmas bei pasakojimas vakariečiams galėjo "užstrigti", todėl Weismanas su Houstonu tepaėmė pirmasias dvi serialo serijas, savaip sulipdė, sumontavo, supaprastino istoriją, įgarsino angliškai ir pavadino "Shogun Assassin". Neįprasta filmo sukūrimo metodika labai jaučiasi. Filmo siužetinės linijos susipynusios, bet neišbaigtos, personažų priešistorija ir veiksmų motyvacija neaiški, tačiau žiūrėti filmą visvien nepaprastai įdomu. Daugelis mano draugų, mačiusiųjų šį filmą, pirmiausia kitoniškumą ir pabrėžia kaip didelį filmo pliusą. ![]() ![]() Siogūno nindzės pareikalauja Vienišo vilko įvykdyti Sepuku ir nužudyti savo sūnų. Ogamio atsakymas paprastas jis tiesiog išskerdžia visas tas nindzes. Visą filmą Vienišas Vilkas klajoja, mediniame vežimėlyje stumdamas savo Jauniklį, naikina visus Siogūno siųstus šaunuolius, stojusius jam skersai kelio, laisvu laiku uždarbiaudamas kaip samdomas žudikas. Kai pirmąkart pamačiau "Shogun Assassin", labiausiai čia mane pribloškė kovinių scenų spalvingumas ir stilius. Nieko panašaus nebuvau matęs. Toks įspūdis, kad "vakarietiškas" kinas su krūva kovinių, kriminalinių, batalinių filmų taip ir neįsisavino stilingųjų K.Misumi chanbaros pamokų. ![]() Filme pilna panašaus stilingumo kovinių triukų. Vienišo vilko priešininkai, siekiatys jo ir jo sūnaus mirties, patys įvairiausi: nindzės, nindzės moterys (ypatingai brutalios žudikės), trys broliai Mirties Meistrai ir t.t. Beveik kiekviename epizodėlyje kraujas liejasi purškiamaisiais fontanais, žmonėms nupjaustomos galvos ir kitos galūnės, mirtis ir žudymas beveik perkeliami į kitokią (šokio?) erdvę, kurioje jau stebime ne patį žiaurumą, o kūnų, kostiumų ir ginklų judėjimo estetiką. ![]() Kitas žavus filmo elementas tęstinė kovos scenų žiaurumo bei šiltų tėvo ir sūnaus santykių priešprieša. Beveik instinktiška tėvo meilė sūnui suteikia Vienišam Vilkui didesnę motyvaciją žudyti nei bet kuriam samdytam nindzei. Ogamio įvaizdis žiūrovų atmintyje toks ir išlieka: samurajus su kardu, nešantis vaiką arba stumiantis vaiko vežimėlį. Viena ranka švelniai glaudžia prie savęs vaiką, kita ranka kapoja pasikėsintojų į jo vaiko gyvybę galvas. Gyvybės puoselėjimas ir gyvybės atėmimas vos ne kiekviename kadre. Rūpinimasis ne vienpusis, kiek ūgtelėjęs vaikas taip pat rūpinasi tėčiu, slaugo, girdo ir maitina sužeistą Vienišą Vilką. (Šią prasminę liniją labiau išplėtojo pas mus matyta Sam'o Mendes'o gangsterinė drama "Road To Perdition" (2002), kurta tos pačios "Lone Wolf and the Cub" istorijos pagrindu). ![]() Kalbant apie "Siogūno žudiką", negalima nepaminėti muzikos. Dalis jos atėjo iš originaliojo serialo (kompozitorius H.Sakurai), o dalis pridėta amerikiečių (Mark Lindsay, W. Michael Lewis). Tokius muzikinius fonus, kokius girdime šiame filme, įprasta vadinti "kiču", tai pigioji sintezatorinė aštuoniasdešimtųjų muzika. Tačiau kaip bebūtų keista, tokia muzika nėra taip jau nuvalkiota, o įsiklausius suprantame, kad ji tiesiog originali ir ypatinga! Tai pastebėjo ir įvertino "Kill Bill" kompozitorius RZA, kurio visa kūryba (tiek solo, tiek kartu su visu Wu-Tang hiphoperių klanu) yra prisodrinta rytietiškų motyvų. Ypač taikliai ir subtiliai filmo "semplus" RZA panaudojo bendražygio Genius/GZA 1995-tų metų albume "Liquid Swords" (jame taip pat pilna "Shogun Assassin" teksto ištraukų). ![]() "Shogun Assassin" tai mažų mažiausiai dar vienas įdomus pavyzdys to, kaip komercinė kino produkcija, kuriai klijuojamos žemiausios kategorijos etiketės, tampa atradimu ištisoms kartoms, kurios jaunatviškai neigia "meno" ir "nemeno" ribas, o vėliau išsivysto į "Kulto" reiškinį. O daugių daugiausiai, kelis kartus peržiūrėję nuostabųjį "Shogun Assassin", iš vienspalvės medžiagos pasisiūsite kostiumą, čiupsite pirmą pasitaikiusį po ranka ilgesnį pagalį ir lakstysite po kambarius šaukdami "I am the supreme ninja!!!". Bet kokiu atveju efektas tikrai maloniai pribloškiantis. Adutis P.S. Paskelbta, kad toks Darenas Aronofskis darys "Lone Wolf and Cub" savąją versiją. Šiaip jaučiu šiokią tokią antipatiją šiam veikėjui, tikiuosi, kad atminimų apie samurajinių filmų legendas jis nesušiks. (http://www.imdb.com/title/tt0367983/board/nest/4870622) ![]() 2004 m. gruodļæ½io mėn. 21 d.
|
naujausi komentarai --- --- --- "Oskarai" 2006 (25) Kung Fu klasika (2) (16) Praleistieji (Vol.5): Babusia (Lidia Bobrova, 2003) (15) "Kova su šešėliu" pasakų namelyje (35) Praleistieji (Vol.3): lytys ir aktoriai ("Stage Beauty", (Richard Eyre, 2004)) (1) "Vaško" aukos (12) Trys Kino Pavasario' 05 filmai: diletanto įspūdžiai (4) Jos didenybė komedija Pt.1. "Sėkmės džentelmenai". (10) Martin Scorsese 'AVIATOR' (2004) (9) Apie ką burzgia mano benzopjūklas? ("Texas Chain Saw Massacre" (1974) prisimenant) (14) Praleistieji (Vol.2): dievo ir velnio ženklai (7) Šiapus (16) Svetimi ir grobuonys (30) Praleistieji (Vol.1) (10) Karaliaus þvejo laimĆĀ« (4) Turėjimo kultas ir daunloudų manjakai (67) SUBJ1 (13) Maitvanagiškasis vojerizmas "Jaščike"! (34) Lietuviškas internetas apie kiną (II dalis) Culture.lt (16) Lietuviškas internetas apie kiną (I dalis) (12) Praūžė Kanų festivalis arba Kaip tapti išieškoto skonio senberniu (4) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|