Nepalas ir Anapurna

Kuo aš ten baigiau? Dharamsala, McLeod Ganj, J.S DaLai Lama... Matyt šitai temai reikės skirti laiko atskirai, nes kai iš didžiausios bedievės išgirdau “Ar tu Jį matei?!”, tai supratau, kad gal turėjau patyrimą, kurį verta aptarti prie gero vyno butelio (as Jį mačiau ir iš arti, ir iš toli, keturias dienas iš eilės, po maždaug tris su puse valandos per dieną, taip pat gavau palaiminimą iš Jo Orakulo).

Bet dabar rašau iš Nepalo. Ir baisiai nervina čia elektros trūkumas. Nepaliečiams neužderėjo šiemet lietaus, o kadangi elektrinės tik hidro, tai ne kas: kas vakarą atjungia elektrą kelioms valandoms, o po to kai įjungia atgal, tai nelabai leidžia daryti kokias tai operacijas naminiu kompiuteriu.

Pigų skrydį gavau tik dėl to, kad Nepale situacija štai jau 10 metų kaip nesaugi. Bet man labai patiko filmas "Himalajai", bet to, girdėjau, kad čia gražu, o ir veikt nebuvo ką. Planuotą kelionę po Kašmyrą ir Ladakhą teko atidėti, nes keliauti po Ladakhą galima tik nuo gegužės mėnesio. Beje, ar girdejot naujieną? Jėzus gyveno Indijoje! Va taip va, prisikėlęs Jėzus nenuėjo į dangų, pasirodo, o nuėjo į Indiją, apsistojo Kašmyre, numirė ir buvo palaidotas Sirinagare. Tai jeigu kas norės jungtis prie šitos va jau beveik ir piligriminės kelionės, tai duokit žinot.

Atskridau į Kathmandu. Čia yra pavojų turistams, pavyzdžiui, jeigu vyksta eilinis maoistų paskelbtas streikas, tai nebus susiekimo su kitais miestais kelias dienas, todėl fiksuotos laike atostogos gali ir nepavykti. Niekas turistų negrobia ir nežudo, nebent jei eisi pro šalį kai kokiam kaime maoistai sprogdina eilinį policijos postą arba šaudosi su karaliaus armija. Bet daug greičiau gali užsilenkti maršrute tarp Kathmandu ir Pokhoros, kur per savaitę nusiverčia vienas autobusas arba per metus žūva 500-600 žmonių. Bet Kathmandu yra saugu, Kathamandu yra gerai – geras ir įvairus maistas, pigūs viešbučiai, gražios šventyklos. Ir užsieniečiai čia kitokie, net nevadinčiau jų turistais. Bebaimiai vyrai vėjo nugairintais veidais ir visko mačiusiomis akimis. Nepasiekiami kaip Everestas.

Tai ką gi veikti Nepale? Iš daugybės atrakcijų (trekking, rafting, claiming, mauntaniering, hiking, flying, Butan tour, Tibet tour, Sikkim tour) labai lengvabūdiškai pasirenku Anapurna Base Camp Trek (kol nesumoki pinigų niekas nesivargina aiškinti, kokio sudėtingumo yra žygis, ar paklausti, kaip ten jums su sveikata), nes jau buvau gidėjusi apie Anapurnos nežemišką grožį. Gerai, kad, apklausinėjus kelias agentūras, nusprendžiau prisiduoti Prakašui, su kuriuo darbo reikalais buvom susitikę Bangalore. Dar kartą įsitikinu, koks skirtumas yra keliaujant, kai pažįsti ką nors iš vietinių. Viešbutyje stebėjau vieną vokietę žurnalistę, kuri girdė vietinius, kad išgaut iš jų kokią nors žinią apie tai, koks čia gyvenimas ir kaip jie čia jaučiasi, kaip čia tie maoistai, kaip čia tas karalius ir t.t. Gerai, kad neturiu jokios specialios užduoties, ir gerai, kad mano pažįstamas irgi neturi jokio intereso. Persikraustau į jo hostelį, laukiu, kol baigsis streikas ir bus galima keliauti, mokausi vietinį kortų žaidimą, sėdžiu su kietais vyrukais prie arbatos kiosko, linguoju į "Hotel California" ritmą, ir taisau vietinio reperio tekstus ("see how dick is my big..."). Bet vietinės pažintys turi ir rimtą trūkumą – svečiuose reikia kankintis prie lėkštės su neįmanomais ir nesuderinamais dalykais. Aš skrandzio kankint nepratus, todel kenčiu tik baisaus neptogumo jausmą kai grąžinu lėkštę. Nepaliečiai šiaip maistui neišrankūs, gali visą gyvenimą tris kartus per dieną valgyt dalbatą (ryžiai, dalas ir daržovių kari).

Vietiniai man pasirodė paprastesni, atviresni, daug labiau vakarietiški nei indai. Aplinka irgi labiau sutvarkyta, švaresnė. "Anksčiau žmonės buvo laimingesni" – girdžiu jau ne pirmą kartą ir bandau įsijausti. Štai jau 10 metų kaip šalis gyvena partizaninio karo sąlygomis. Prieš tiek laiko Nepalo komunistų partija, nesulaukusi rimto požiurio į save, pasitrauke į džiungles. 2001-ais metais Nepalas išgyveno dar vieną šoką – karališkos šeimos žudynes (kodėl niekas nenori patikėt, kad viskas dėl moters?). Po to stojęs karalius visus nuvylė, paleido parlamentą ir laikosi tik armijos dėka. Armija, sako, baisiau nei maoistai. Bet kuriuo atveju maoistų kovos prieš karalių ir visą jo kariauną neturi jokios ateities – vieni turi kalnus, kiti turi miestus. Gerai, kad turistų reikia visiems, maoistams – ypatingai, nes jie skelbiasi, kad pinigų iš užsienio negauna, tik renka duokles iš vietinių ir turistų. Aš irgi vežuosi atgal suvenyrą – maoistų išduotą kvitą, kad žygio mokestis sumokėtas, su turizmo ministro ir finansų ministro parašais. Ir dar nusiderėjau 600 Rupijų!

Į žygį išėjau su dviem olandais, kurie atvažiavo dirbt savanoriais. 26 m. Chrisas, 19 m. Paulas, 24 m. Lal, gidas nepalietis, ir aš – išėjom į Himalajus kai saka. Nepale yra du populiariausi maršrutai – Anapurnos apylinkės ir Everstas. Pasirnkti padėjo tai, kad žygis iki Everest Base Camp (Base Camp – tai paskutinė stovyklavietė kalno papėdėje, po kurios kopiama į patį kalną, ką daro jau patyrę alpinistai) yra ne toks gražus akiai ir ilgesnis, bet to, atvykus į EBS, paties Everesto nesimato, nes jį užstoja uola! Ogi Anapurna netgi sudėtingesnis kalnas už Everestą, tai kas kad trumpesnis... Na, žodžiu, koks skirtumas, išėjau į Himalajus kai saka.

Jau pirmą dieną susimąsčiau – o kam man to reikia? Bet pirma diena buvo "gėlytes": antrą dieną lipom į kalną 6 valandas, iš kurių dvi – stačiu šlaitu. Tačiau po trečio ir ketvirto kvėpavimo pradėjau jausti malonumą, o ketvirtą dieną jau dainavau nepaliečių liaudies dainas. Iš tiesų viską kompensuoja aplinkos grožis ir švara. Pasauly pilna šalių, kurios jau dėl vieno krioklio siųstų autobusus su turistais ir dar imtų kokių 2 eurų mokestį. Nepale kriokliai, sraunios upės, džiunglės su visa pasakų augmenija ir gyvūnija, uolos ir skardžiai yra tik nemokamas priedas prie Kalnų – pagrindinio keliautojų tikslo. Kai ėjom į ABS (Anapurna Base Camp) tai per dieną nukopėm iš 2900m aukščio į 4130m aukštį. Tokiame aukštyje reikia gert daug vandens (ne dėl H, o dėl O), nes truputį spengia ausyse, truputį galva skauda, truputį pykina, gali pasireikšti ir kiti pikti požymiai, kad laikas leistis žemyn. Nepaliečių kraujas pasirodo perneša daugiau deguonies, todėl jie taip puikiai prisitaikę gyvent kalnuose. Mačiau, kaip maži vaikai žaidžia – o gi lipa siena!... Patiko man tas aukštis, ateičiai pasilieku pilną Anapurnos treką, su įkopimu į Jomsom (virs 5000 m), o gal kada nepatingėsiu ir iki EBS nueit.

Grįžtant apturėjau įdomų patyrimą: sutikom kompaniją, kur vienas dėdė prasiskėlė galvą, kažkaip nepasisekė jam ten su draudimu, tai nusprendė pasinaudoti vietinio siuvėjėlio paslaugomis. Buvo šalta, lijo, susirinkom į užeigos valgomąjį, maždaug 16 kvadratinių metrų dydžio. Vienam kampe vietiniai lošė kortomis, kitam kampe dėdės komanija gėrė arbatą su romu ir filmavo operaciją. Dėdė demonstravo didelę ištvermę ir puikų anglišką jumorą. Kažkas pasiūlė siuvėjėliui (na nesigauna man žmogaus su pūkine striuke ir šaliku vadinti daktaru) pirštines, bet jis sakė, kad jam nešalta. Aš bandžiau skaityt, bet buvo per tamsu, tai teko stebėt veiksmą. Operacija pavyko, gerai, bent jau tol, kol vyko, komplikacijų nebuvo. Po to įvyko toks dialogas: "How much?"/ "For what?"/ "For the head."/ "Hmmmm…I don’t know...". Galų gale sumokėjo kažkiek dėdė ir atgavo galvą.

Suvaikščiojom mes pačiu laiku, nes mums tik grįžus vėl prasidėjo visuotinis streikas, kurį paskelbė 7 partijos ir maoistai palaikė. Karalius, aišku, užsiparino, paskelbė komendanto valandą, išvakarėse buvo daug areštų. Maoistai paskelbė, kad Kathmandu slėnyje nevykdys jokių išpuolių, nors kaimuose prie progos vėl armijos ir policijos truputį išskerdė. Žmonės sako, kad jau kažkas greit turi keistis, nes užkniso karalius galutinai. Jau ir ES, UN, JAV atšaukia savo diplomatus ir visaip kitaip demonstruoja nesolidarumą su karalium. Žiuriu per CNN vaizdus iš Kathmandu… Dar vakar čia buvau....

Bet dabar jau esu Mumbai'juje. Tikra summer tikrame city. Myliu šitą miestą, čia ir pabūsiu iki skrydžio. Jeigu kas renkat ten kokias degtukų dėžutes ar popieriukus nuo saldainių, tai sakykit, nes jau pradedu kraut daiktus namo.

2006 m. balandļæ½io m?n. 11 d.