Piteris "papigiaj"

Norint nukeliauti į Rusiją reikalinga turistinė viza. Patiems pasidaryti vizą nuvykus į Rusijos Federacijos ambasadą nepavyks, nes ten pareikalaus, kad turėtumėte iškvietimą... Todėl tikrai teks pasinaudoti turistinių firmų paslaugomis. Kainos vienkartinės mėnesinės turistinės vizos yra 80-110Lt, todėl nepatingėkit nulėkti į prie pačios ambasados įsikūrusias firmas (ten pigiau), arba šiaip paieškokit firmų, kurios neplėšia labai brangiai už šią paslaugą. Būtina turėti pasą (tapatybės plastikinė kortelė netiks) ir vieną nuotrauką. Ir dar maža pastaba: būnant Rusijoje ilgiau nei tris paras (skaičiuojamos tik darbo dienos) būtina registracija! Jei jos neturėsit – bus rimtas pokalbis su dėdėmis milicininkais. Todėl aš buvau tik tris dienas nuo penktadienio iki sekmadienio. Tos registracijos įrašo (štampuko) kaina viešbučiuose – apie 50lt, bet, kaip ir pas mus, galima rasti vietinių "veikėjų", kurie suorganizuoja šį reikalą už 10 lt. Taip pat patarimas dėl pinigų: vežkitės JAV dolerius. Juos visi superka ir jų kursas palankesnis ir nesvyruoja kaip kitų valiutų. Tačiau ten nuvykę keiskitės visus pinigus iškart, nes už valiutų keitimo operacijas yra komisinis mokestis (apie 3lt), todėl tikrai neapsimoka kaitalioti mažas pinigų sumas.

Internete galima rasti įvairių miesto planų ar šiaip įvairios informacijos, viešbučių on-line rezervacijų. Tačiau visa ta informacija dažniausiai labai skurdi. Nėra kelionių kainų, normalių tarpmiestinių ar vietinių autobusų maršrutų. Situacija su viešbučių užsakymu taip pat prastoka – laisvų vietų yra tik labai brangiuose (nuo 150 eur), o pigiuose (nuo 50 eur) visos vietos užimtos iki žiemos. Pasiteiravęs draugų, kurie ten studijuoja, ir susirinkęs informaciją apie įvairių aukštųjų mokyklų bendrabučius, tikėjausi susitarti dėl nakvynės juose: vis tik vasara – studentų neturėtų būti daug. Blogiausiu atveju – 2 paros nemiegojus labai gražiame milijoniniame mieste – ne taip jau ir baisu...

Keliavau traukiniu. Pasiėmiau mažą kuprinę įsimečiau kelias maikes, nuostabų ir nepakartojamą politileninį lietpaltį (jis super-kompaktiškas ir kainuoja centus), mėgstamų sūrio lazdelių, sausainių, truputį užkandžių ir skaitmeninį fotoaparatą. Prisiklausęs įvairiausių istorijų apie vietinės milicijos dokumentų tikrinimą (Rusijoje privalu visad su savimi turėti asmens dokumentą, net ir einant į kioskelį alaus parsinešti ir 100 rublių "privalomus" kyšius), pinigus padalinau į dvi pinigines. Vienoje mažai, kad net milicininkas ašara išspaustų pamatęs koks aš vargšas, o kitoje – visi likę žalieji. Beje, daug kartų mačiau, kaip milicininkai susistabdę kaukazietiškos išvaizdos vyrus, tikrino jų dokumentus.

Kelionės pradžioje norėjau nusipirkti mūsų prekybos centruose esantį Piterio kelių žemėlapį, bei jis man pasirodė per brangus (15 lt) ir neinformatyvus.

Atvykau 7:30 į Vitebsko geležinkelio stotį ir tikrai dar nepamačiau jokių auksu išpuoštų cerkvių. Teko išsikeisti dolerius į rublius ir nusipirkti gerą ir pilną miesto atlasą. Laikrodžio nesukinėjau – tai visad žiūrėdamas į laikrodį turėjau pridėti vieną valandą.Vėliau sužinojau, kad stotyje valiutos keitimo kursas tikrai normalus. O būsimas išlaidas labai lengva apskaičiuoti: 10 rublių = 1 litas. Pagaliau turėdamas vietinių rublių galėjau įsigyti atlasą ir metro žetonų. Ir jau beperkant atlasą mane pradėjo džiuginti kainos! Už puikų spalvotą labai detalų miesto atlasą sumokėjau tik 50 rublių. Kelionė metro kainuoja 10 rublių.

Įsigijęs miesto planą, nutariau susirasti bent vienai nakčiai nakvynę kuriame nors iš man nupasakotų bendrabučių ir ten šiltai susiplanuoti maksimaliai turiningą ir įdomią kelionę. Deja, oras pirmą mano kelionės dieną nenudžiugino. Lijo nuolatos ir labai smulkiai. Aš, nė kiek nesigėdydamas, užsivilkau turėtą politileninį lietpaltį, taip apsisaugodamas nuo lietaus ir nuo vėjo, ir, tarp kitko, sulaukiau daug komentarų ("kakoj umny paren!").

Orientuotis metro labai paprasta, nes yra tik 4 linijos, ir per visą vizitą neteko toliau važiuoti nei 4 stotelės. Nors ir turėjau labai tiksliai nubraižytus maršrutus kaip nusigauti iki bendrabučių, juos radau nelengvai, nes pasiūlyti orientyrai – tilteliai per kanalus – nebuvo geri orientyrai, nes jų ten ne vienas ir net ne 5... O dar dėl įvairių statybų užtvertos gatvytės...Vis tik susiradau man nurodytą bendrabutį, ant kurio puikavosi užrašas, kad čia yra gyvenęs labai garsus keliautojas Preževalskis (apie tokius arklius manau visi girdėję iš geografijos pamokų). Pokalbis su bendrabučio apsauginiu pavyko ir jis, iškvietęs vyriausiąją komendantę, pradėjo tvarkyti mano reikalus. Buvo malonu, kad iškart pažino, kad iš Pabaltijo (labai dažnai žmonės be jokios įžangos tai pasakydavo) ir išklausė mano istoriją, kaip aš atvykau mokslo reikalais ir neturiu kur nakvoti. Man, savo ruožtu, teko išklausyti ilgą istoriją apie tai, kad žmonės paprastai pirmiausia pagalvoja apie nakvynę prieš atvažiuodami į kitą miestą, bei apie tai, kad aš dar nesu studentas, ir be to net neturiu Rusijos pilietybės, todėl ir kambarį jie gali duoti tik be jokių lengvatų! Ir kadangi buvau vienas, tai ir kambarys savaime suprantame vienvietis yra pats brangiausias! Bet pasirodo jie sėkmingai verčiasi tokių turistų (ypač atvykusių grupėmis) apgyvendinimu, todėl sutiko man duoti vienvietį liukso kambariuką su sąlyga, kad susimokėsiu be jokių lengvatų. Labai knietėjo kuo greičiau sužinoti, kokia tai bus suma, nes eidamas link šio bendrabučio užsukdavau į viešbučius, ir kadangi buvau apie 200 metrų nuo įžymiojo Ermitažo, tai kainos buvo ne mačiau 150 eurų už naktį, bet kai išgirdau juokingą "460 rublių ir 20 kapeikų", galėjau ir sušokti iš džiaugsmo (tik teko eit į parduotuvę pasismulkinti turėtus pinigus, nes jie neturėjo grąžos). O kambariukas buvo išties puikus ir tikrai geriau nei viešbutis vien dėl naujų baldų, naujo mažo teliko ir nemažo šaldytuvo! Juk į jį galėjau prisikrauti alaus ir kokteilių! Tačiau buvo griežtas įleidimo ir išėjimo iš bendrabučio rėžimas. Tačiau man iki 12 val nakties buvo pakankamai laiko pereiti pagrindines gatves ir apžiūrėti puikiuosius Piterio tiltus.

Dėl laiko, vietos ir darbštumo stokos gal nesiplėsiu apie tai, ką teko pamatyti ir kaip visa tai gražu... Ypač kai nustojo lyti... Daug kur esu buvęs, bet tiek daug išpuoštų ir didingų pastatų, paauksuotų fontanų neteko niekur matyti! Ir drąsiai rašau, kad tai pats gražiausias mano matytas miestas! Nežinau kaip žiemą, bet vasarą čia tikrai labai gražu. Visą tą grožį galima pažiūrėti nusipirkus (ar parsipūtus) dokumentinį filmą "Санкт-Петербург и пригороды”.

Dar trumpas komentaras apie nakvynės bendrabutyje. Vakarienei nusipirkau įvairių rūšių alaus (jis juokingai pigus, geriausios rūšys skardinėse kainuoja apie 2 litus) ir įvairių vaikystėje matytų skanėstų, kaip kalmarai konservų dėžutėse, saldainiai iš žele, ar bananų už vos 1,7 lito. Tačiau naktis nebuvo smagi. Labai gailėjaus, kad iš kuprinės išsitraukiau purškalą nuo uodų. Jų buvo tiek daug, kad nemeluojant jų užmušiau apie 30, tačiau vis tiek girdėjau baisų zyzimą, net ir miegodamas prie įjungtos šviesos. Ryte vaizdelis buvo nekoks – suėsta nugara, rankos ir kojos.

Prieš tai dieną vaikščiodamas po Nevski Prospiekt (pagrindinė miesto gatvė, kuri yra ir pagrindinė senamiesčio gatvė – apie 20 km ilgio) mačiau įvairiausių siūlomų ekskursijų po miestą ir jo priemiesčius. Tačiau, kadangi esu pakankamai patyręs keliautojas, pats išsiaiškinau kaip nuvykti į žinomą Petergofą (Petrojo I rezidencija) ir ekskursijos neėmiau (jos kaina apie 25 lt ir įeina kelionė autobusu į visus žinomus ir turistų lankomus objektus). Kelionė autobusu į užmiestį iki stotelės "Fontanai" kainuoja 2,6 lt o mikriuku – 3 lt. Ir kas keisčiausia – mikriukai apytuščiai, o autobusas – perpildytas. Todėl kelionei į priekį pasirinkau autobusą, o grįžau mikriuku. Na, ta kelionė autobusu – tai buvo kažkas panašaus kaip ir per rusų filmus rodomos komunalkės: pilnas autobusas kalbų, visiškai nepažystami žmonės labai draugiškai šnekučiuojasi, kai pasidarė karšta, gale sėdinčios senikės suorganizavo visuotinį liukų atidarymą, ir vyrukai greit ir klusniai juos atidarinėjo.

Kadangi keliavau ir apžiūrinėjau miestą savarankiškai, tai išties puikiai leidau laiką ilsėdamasis kada tik panorėdavau ar valgydamas ledus (skaniausi ledai kainuoja ne daugiau 1,5lt lauko prekyvietėse, parduotuvėse iki 1 lt) ir pasirinkdamas tik įdomiausius pastatus ar cerkves. Labai džiugu kad mieste labai daug viešųjų tualetų (visi mokami, kaina: 1 lt), todėl drąsiai gurkšnojau alų ir gaiviuosius gėrimus.

Ką galiu parekomenduoti – tai ekskursiją po Nevą ir jos kanalus laiveliu. Kainos įvairios. Kur daugiau lankomos vietos – jos brangesnės apie 25- 30 lt, tačiau tas pačias ekskursijas galima rasti ir už 20 lt. Mačiau net ir už 10 lt, tačiau jų laiveliai nekėlė man pasitikėjimo, nes neturėjo stogų, žemi bortai ir negirdėti gido pasakojimų. Tikrai verta paplaukioti apie valandą po visus miesto kanalus ir pasiklausyti gido pasakojimų.

O kad dar pigiau praleisti naktį, pasirinkau ekskursiją autobusu po naktinį Piterį. Ekskursijos, kaip ir dauguma lankytinų vietų, turi skirtingas kainas. Jos būna lengvatinės pensininkams ir vaikams, paprastos Rusijos piliečiams, ir specialios užsieniečiams. Ir labai dažnai užsieniečiui bilietas ar ekskursija yra brangesnė iki 2 kartų. Kainos svyruoja nuo 40 iki 45 lt, tačiau man pavyko išlaukti tinkamo momento kai buvo lūžio taškas (ar pririnks pakankamai norinčių), tai sutariau kaip studentas už 30lt. O ekskursija buvo išties nuostabi. Ne tik papildė pasakojimais mano matytus įvarius rūmus ar cerkves, bet ir vežiojo pažiūrėti kaip pakeliami ir nuleidžiami tiltai, įvairiausių mažų gatvyčių, ar šiaip kokių žinomų žmonių skulptūrų pažiūrėti. Kaip mačiau dauguma buvo pasirinkę ekskursiją bent kažkiek pamiegoti (vis tik pigiau nei viešbutis) ir tik įlipę į autobusą nerodė jokio noro išlipti iš jo. Vienas nemalonus incidentas pribloškė. Apie 2:30 nakties mūsų grupė iš 10-12 žmonių stoviniavo mažoj gatvytėj ir stambus vyras bandė tiesiog prie mūsų akių iš vieno mūsų grupės turisto atimki skaitmeninę kamerą. Tik aršios močiutės dėka (ji intensyviai daužydama skėčiu šaukė kad paleistų) jaunasis turistas liko sveikas, nors ir gavęs daug stiprių smūgių i galvą.

Pavargęs ir patenkintas, galiu ramia širdimi rekomenduoti ir jums tokią dvasingą ir nebrangią kelionę.

2005 m. rugpjļæ½ļæ½io m?n. 28 d.