:apie mus
------------------
:apie senbernius
:spaudoje
:folklioras
------------------
:senbernių kinas
:klausk Burzumo
:politika
:senbernių muzika
:žmogus ir sveikata
:marazmai
:senberniška ezoterika
:kelionės
------------------
:diskusijos



Pirtis Vilniaus centre
Design.Capital
Travels in Asia


:kelionės kas čia per rubrika?

Jurgita
Aš kažkada galvojau, kad rojus yra ant žurnalo "Mokslas ir gyvenimas" antro ir paskutinio viršelio – ten būdavo visokie renesanso tapybos pavyzdžiai su nuogų žmonių atvaizdais gražioje gamtoje. Jau tada supratau, kad rojuj šilta. Bet tikrą rojų tai pamačiau anksčiau nei dauguma lietuvių, gūdžiais perestroikos laikais – su per lenkų TV transliuojama šokoladuko "Bounty" reklama. Smėlis, palmės, namelis… "Smak raju". (Tik vėliau sužiojau, kad tas vadinasi integruota marketingo komunikacija). Dar galiu paminėti kitus įvaizdžius, kurie man asmeniškai asocijuojasi su rojumi – "Mauglis" ir "Naujoji apokalipse". Ir visi šitie dalykai yra Indijoje! Na nėr nuogų žmonių Indijoje, bet būkim atviri – ar taip jau stipriai jų reikia rojuje?




Laiškai iš Indijos (3)

Su tikslu sužadinti norą atvykti į Indiją, atvežti man "Starkos", lašinių ir miegmaišį, tarsiu pagiriamąjį žodį Šakti – jėgai, anot indų, sukūrusiai pasaulį. Rimtai, galima pradėti tikėti į bet kokį dievą, kuris turi tokia fantaziją!

Trumpa kelionė į Coorg’ą – mažas "rajonas", kurio gyventojai neva atsikėlė nuo Baltijos jūros. Man patinka važiuoti dieną, tada gali žvalgytis pro langą... Ir štai – iš džiunglių gilumos išlenda mažas drambliukas! Per didelis, kad tilptų į autobusą, bet visiškai toks, kokį ir įsivaizdavau – grafito spalvos, lėtas, užsisvajojęs toks... Jeigu vienas, tai reiškia – laukinis, gerai, kad nepastoja autobusui kelio. Netoli yra dramblių ferma, kur už 5 eurus galima nuprausti dramblį ir juo padramblinėti.

Coorg'e galima sutikti ir tigrų, bet vis rečiau. Gyvačių ir skorpionų – tai kaip pas mus tarakonų! Per langą matau ryžių laukus – galiu trumpam pasijausti kaip Kinijoje. Ir visai pasimetu, kai šalia pamatau kavos ir arbatos plantacijas. Kavos plantacijos ne tokios gražios, nes krūmeliai aukštoki ir negali pamatyti vaizdo iš viršaus. O arbatos krūmeliai išsidėstę kalvose, gražiai apkarpyti, mažučiai, ir akys nukrypsta toli toli... Ir čia gražiai atrodo moterys su sariais ir vyrai su lungi su nešuliais ant galvos. Kažkodėl ausyse suskamba amerikietiški gospelai ir iškyla prieš akis "Dedės Tomo trobelės" iliustracijos...

Augina jie viską! Imbierą, juodus pipirus, kardamoną, kesjų riešutus, arachisus, avokadus, karį, cinamoną. Ryte atsikėlus nueinu į soda pasirinkti bananų, mangų, papajų ir marakujų vaisių salotoms. Geras mangas turi kvepėti kaip cukrus. O šeimininkas dar parodo kaip reikia elgtis su vanile – ji iš orchidėjų giminės, todėl ją reikia dirbtiniu būdu sukryžminti. Ananasai auga ant ananasų – ne kitaip – iš po žemės kyšo ananaso viršūnėlė, o ant jos mezgasi kitas ananasas! (Receptas - keptuvėje ištirpinkit cukraus, truputį apelsinų sulčių ir sudėkit šviežią ananasą, neilgai pakepkit).

Prasidėjo liūčių sezonas, kuris gali kai kam įvaryti melancholiją, bet kartu atneša tokią gryną žalią spalvą, kad ta melancholija tikrai nepavirs į depresiją. Gal prie Coorg'o peizažo trūksta jūros, bet sraunios upės užtat ir kalvos padaro vaizdus vertus "Milka" šokolado reklamos. Ai, dar, aišku, palmės: niekaip jų neatsižiūriu – nu tokios gražios, tokios gražios!... Ir tie nameliai po palmėmis, vieno aukšto, su terasomis…

Jūros, kaip žinia, čia užtenka. Dėl didesnės egzotikos galima važiuoti į patį Indijos galą ir pamatyti, kaip vienu metu leidžiasi saulė ir kyla mėnulis. Esant poreikiui, galima važiuoti i liberaliąją Goa – čia moterys gali nusimesti rūbus ir likti su bikiniais, čia rūkoma žolė ir žaidžiama hipiais. Pasukus į kitą šoną – į buvusią prancūzų koloniją Pondicherry – galima nueiti į tikrų hipių tikrą vilą ir net praleisti kelias dienas jų bendruomenėje. Čia irgi moterys gali maudytis su bikiniais. Man, pavyzdžiui, tie jūros peizažai atrodo truputį banalūs, gerai tik tiek, kad saulė čia leidžiasi ne į jūrą, o į palmes – vis ne taip saldu. Praleidau čia kelias dienas, bet dėl hipių dar sugrįšiu.

Dar neturistauju, važiuoju vėl darbo reikalais į vakarų pajūrį Kundapurą. Iš vienos pusės matau Arabijos jūrą, iš kitos – Back waters – upes ir jūros vandenis. Kai atvykstu į vietą, visa grupė, tvarkingai išsirikiavus kėdes, balkone žiuri "televizorių". Ir taip 2 valandas, kol atnešė vakarienę. Maistą kol kas palieku ramybėje – jis reikalauja atskiros odes. Tai va, kai išplaukėm į Back waters – įdomu buvo stebėti krabus, o prie jūros – vėžlius (čia rugsėjį prasidės vėžlių projektas, kai vėžliai bus perinami ir grąžinami į ten, iš kur atėjo). Kita kartą, kai buvau Kundapure, tai važiavom pažiurėt Jog falls – aukščiausių Indijos krioklių. Pats važiavimas, aišku, įspūdingas, net keista kad į tokius kalnus autobusas traukia, o per kelią vis bėga beždžionės. Kai sustojome, žiūriu, koks tai rūkas užėjo, ale tokis keistas – iš viršaus! Užsidėjus protingą veidą ir klausiu kolegos: "Tai ką čia reiškia – atšils ar atšals, kai va tokis rūkas?" Tas žiūri, žiūri, sako: "Nu nežinau, iš debesų aš neburiu." Tai va, nebūčiau paklaususi, nebūčiau supratusi, kad esu debesyse! Vaizdai, kaip čia pasakius, na, ne man skonio, jeigu atvirai. Gal dėl to, kad kriokliai pakankamai toli ir nesigirdi jų kriokimo, jaučiuosi kaip fototapete. Paskui dar užsukom pažiūrėt didžiausios Šivos skulptūros iš cemento. Vietinis Uspaskichas pastatė "For my favourite God". O saulėlydžiui nuvažiavom į tokią vietą, kurioje ir prisiminiau savo išankstinius įsivaizdavimus apie rojų.

Kitą kartą turėjau garbę pavažiuoti į šiaurę, Sali Sai Babos (daugumos lietuvių, važiuojančių į Indiją, guru) pusėn. Vos 50 km ir visai kitoks peizažas – kaip iš per mano mėgstamos lenkų TV rodytų amerikietiškų vesternų – dykynė, kaktusas kur ne kur, kalnai, uolos, geležinkelis. Taip ir lauki kol išnirs tolumoj kaubojų trijulė ar vieno jų našlė su vežimu. Pirmiausia pakvips siera po to sukils dulkės. Tose vietose sutikau žmones, kurie nusipirko tą dykynę ir padarė iš jos oazę. Žmonės, 60-70-aisiais gyvenę komunistų idėjomis, komunose prieš 25 metus pradėję šitą reikalą, vis dar tiki socialinio teisingumo idėja. Jų bibliotekoje garbingiausioje vietoje – G.Orwell'o "Gyvulių ūkis". Ir kokį netaktą padariau užsiminusi apie hipius (išlepintus buržua)! Fermoje sutikau ir gyvatę, bevalgančią varlę (atrodė beveik kaip smauglys iš "Mažojo princo"). Gyvatę arba beždžionę gali rasti tiesiog grįžęs vakare į kambarį. Tada reikia nelabai mandagiai išprašyti svečią lauk. Tiesa, tokių mažų driežiukų, kur lubom laksto, tai yra visur.

Jeigu kam kalnai dvasingumo priduoda, tai prašom – vos už 20 km nuo Bangalore yra aukštos kalvos – nuostabiausia vieta piknikams, barbekju, o ir kanapės natūraliai auga. Ir visai nebūtina į tuos Himalajus, geriau man "Starkos" atvežkit…O aš jau pasirūpinsiu, kad slėgio jausmas atsirastų.

Turėkit omeny, kad aš niekur specialiai neturistavau, ir tokias vietas kaip Goa (garsieji hipių pliažai) arba Kerela (nežemiškas grožis, trobelės ant vandens, ajurvediniai masažai…) aplankysiu tik su svečiais. Ir nuotraukų labai jau turistinių nededu tyčia, kad nemestumėt visų darbų iš karto, o ramiai, be stresų pasiruoštumėt kelionei. Daugiau info - www.tourismofindia.org.

2005 m. rugpjļæ½ļæ½io m?n. 19 d.



Komentarai 




kristė 2006-02-04 12:13:22
Jau noriu i Indija



Jurgita 2005-10-10 12:08:53
Gerbiamos skaitytojos ir ju teveliai,
Teveliai,
Ruosiamas jau spaudai laiskas. Vienas apie maista kitas apie dvasinguma. Kantrybes, kam dabar lengva.



sesuo, irgi senmerge 2005-10-08 23:20:33
Jurga, tai kada gi bus naujas laiskas?



-rima- 2005-10-04 18:27:20
Noriu i Indija:)



Baisonėlis 2005-08-20 16:26:23
įtariu kelias Indijos turizmo firmas Jurgitai mokančias babkes už klaidingą reklamą :)
bet skamba gražiai, gal kada nors kai aplankysiu savo prioritetines šalis, reiks ir Indijon nulėkti :)



liosha 2005-08-19 17:50:18
geraj kad nepasakei nafig i turkija vaziuot, 7dieni iskrendu=]]]]



Jurgita 2005-08-19 17:11:15
Tai aisku kad tycia sekla seju. Nafik ten vaziuot i visokias Kubas ar Norvegijas.



Jurgita 2005-08-19 17:04:56
Tai aisku kad tycia sekla seju. Nafik ten vaziuot i visokias Kubas ar Norvegijas.



adutis 2005-08-19 12:48:43
Jurga sėja nerimo ir noro viską mesti ir važiuoti į Indiją sėklą senbernių ir senmergių širdyse :)



Baronas Rudeninis 2005-08-19 11:52:06
Tu čia tyčia taip, a ne? Pas mumi jau gi vasara baiginėjasi, tuoj lietūs pilt pradės...
:))))



liosha 2005-08-19 11:42:25
jejku, taip ir norisi krauti starka su lasiniais ir pirmu lektuvu i indija=]]]]]




Komentaras:


Autorius:  
--- --- ---
naujausi komentarai
--- --- ---



Euro (melo)drama – mitai ir faktai (11)

--- --- ---

KĄ DARYTI? (12)

--- --- ---

Muilo burbulai ir seni krienai (33)

--- --- ---

Mėsos turgūs Europoje – Briuselis ir Londonas (17)

--- --- ---

Iššūkiai senbernių gyvenime. II dalis. (57)

--- --- ---

Patarimai dėl elgesio su gerule (44)

--- --- ---

Back on line– BLOC PARTY / TOM WAITS / ARCADE FIRE / ANDREW BIRD (10)

--- --- ---

KILLERS/ DECEMBERISTS/ ELECTRIC SIX/ BECK/ BADLY DRAWN BOY/ TV ON THE RADIO (16)

--- --- ---

SONIC YOUTH/RED HOT CHILLI PEPPERS/WOLFMOTHER ir kiti herojai. (5)

--- --- ---

Judėjimas, žmogiškoji prigimtis ir lašiniai (32)

--- --- ---

Karas prieš narkotikus (191)

--- --- ---

Maistas ir virškinimo problemos (14)

--- --- ---

"Oskarai" 2006 (1607)

--- --- ---

Kung Fu klasika (2) (16)

--- --- ---

Praleistieji (Vol.5): Babusia (Lidia Bobrova, 2003) (15)

--- --- ---

Ar Mėnulis jau gyvenamas? (41)

--- --- ---

Už sovietinę penkiakampę - milijonas litų (38)

--- --- ---

Jie bijo… (13)

--- --- ---