Gėrio ir blogio antropologinis archetipas alaus gamybos procese

Šiandien, vaikučiai, kalbėsime apie apsisprendimo teisę ir neteisingą reklamą.
Taigi, kas tai yra apsisprendimo teisė? Anot gerb. "Švyturio-Utenos alus" bendrovės direktoriaus Tomo Kučinsko – tai kai ištroškęs ir pavargęs doras senbernis ateina į bilekurią pardavyklą, pradedant larioku prie geležinkelio stoties, o baigiant prestižiniu restoranu Vokiečių gatvėje, kurio kainos Burzumą priverčia išpiltą šalto prakaito atsikelti viduryje nakties, ir už tam tikrą nevienodą litų sumą (nuo 1.80 lt iki 9 lt) nusipirkti norimos rūšies pūslę į grabą varančio gėrimo. Galima nusipirkti ir antrą, ir trečią ir n-tąjį bokalą/butelį alaus – viskas priklauso nuo kišenės ir skrandžio/pūslės dydžio. Atrodo labai paprastas ir teisingas noras... Paprastesnis negu kai Ragas bando prisiminti kokį nors žodį ir jį aiškina įvairiais apibrėžimais („ ....nu ble tas, kaip jis nx pzdc, ......bys, nu kur ta ple....“). Tačiau paskutiniu metu skandalų ir rietenų (žr. skyrelį „Marazmai“, atsakingas redaktorius Saulelis) kamuojamą Lietuvos žemę sukrėtė analogų neturintis įvykis – didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas nutarė suvaržyti tautos žiedo – senbernių – teises ir nutraukti "Švyturio-Utenos alaus" bendrovės produkcijos prekyba neva ta priežastimi, kad aukščiau minėtas p. Kučinskas, pasitelkęs Mordoro orkus, Suomijos feministes, karves ant ledo bei kitus ne mažiau šiurpius personažus planuoja klastingai užpulti VP Market šventoves kiekviename kaime ir mieste, nuversti nuo altorių kasos aparatus ir reklaminius stendus, kasininkes, kurios gauna po 430 lt algą, išsivaryti į vergiją (jei tokia dar įmanoma po tokios algos), o kiekvieno doro senbernio širdyje pasėti baimę ir nerimą dėl rytojaus, porytojaus, užporytojaus ir užužporytojaus.... Visa tai neva tai planuojama daryti todėl, kad p. Kučinskas Klaipėdos Baltijos laivų statyklos žaizdruose nusikaldino patį stipriausią, visus kitus žiedus galintį valdyti žiedą – Ekstra limited ir ta proga kelia pavojų savo erezijomis nusistovėjusiai Minima – Media – Maxima šventos trejybės dogmai ar kažkam tai panašiai - niekada nebuvau stiprus vartotojiškoje religijotyroje.
Bet štai šiame momente kiekvieno senbernio atviroje lyg jūra, upeliai ir visoks kitas gyvas velnias sieloje atsiranda abejonės aukščiau minėtos dogmos postulatais – ar tik nebus čia rankas prikišęs „po kiek opiumas liaudžiai“ demonas, ar tik nebus čia eilinis bandymas pašantažuoti dar vieną tiekėją, kuris pats būdamas labai didelė įmonė ilgą laiką priešinasi bandymams pardavinėti savo produkciją didžiausiam prekybos tinklui su minimaliu pelnu? Be to kyla klausimas kiek stipriai minėtas didysis prekybos tinklas gali įtakoti Lietuvos gamintojus ir ta įtaka galutiniame rezultate nepavirs į eilės senberniui mielų vietinių gamintojų bankrotą (pvz. Grigiškių šikamas popierius, Miglės tepalas kojoms kad neprakaituotų ir kt.)?
Kita labai nemaloni tendencija, kurią man teko nelaimė pastebėti net tokioje šventovėje kaip kad senbernių puslapis – tai gajus visoje Lietuvoje tarp nedvasingų žmonių giminių, draugų ir medžiotojų būrelių narių nepelnytas prastūminėjimas į verslo/estrados/mokslo/nanotechnologijų aukštumas. Taip, skaitytojai suprato – kalbu apie mūsų gerb. kolegos Sniegyno Kilimandžaro bandymus, prisidengus šventa Senbernių muzikos korifėjaus skraiste, į neįsivaizduojamas muzikos verslo ir milijoninių kontraktų aukštumas prastūminėti savo artimo giminaičio estradinį – vokalinį ansamblį „Milky lasers“. Kad prastūminėja tai viskas ore, bet kur nemokami bilietai ir alus senbernių klubo nariams šios grupės koncertuose bei fanų klubo duoklė nekaltomis mergaitėmis???

Šia optimistine gaida ir baigsiu savo pranešimą.

Nuoširdžiai Jūsų,

Algimanta Žukauskienė.

2004 m. birļæ½elio m?n. 07 d.