27 – tas bauginantis mistinis skaičius…

27 yra labai paslaptingas ir bauginantis skaičius. Jis verčia apmąstyti tamsiąsias savo asmenybės puses. Vis dar neįžvelgiate jokios mistikos? Tuoj…
27 metai žmogaus gyvenime yra vienas pirmųjų krizės taškų, apie tai kalba psichologai. Tokio amžiaus žmogus jau dažniausiai žino, kas yra darbas, kaip beprotiškai blogai yra į jį eiti ir suvokia, kad ši rutinos karuselė suksis iki pat jo mirties. Taip pat žmogus (aišku, jeigu jis ne senbernis), jau turi žmoną, kuri galimas dalykas, yra nusibodusi, turi vaiką, kuris zyzia ir tempiasi tėvelį į parką šeštadienį nuo 8 val. ryto, nors tėvelis vakar iki išnaktų baliavojo su savo likimo draugais. Kitaip tariant, tas pats variantas kaip ir filme “American Beauty”, tik žymiai anksčiau. Ką tada daro žmogus? Visas pragaras atsiveria prieš jį: jis gali pradėti gerti, vartoti narkotikus, ir galimas dalykas netgi nusižudyti.
Kadangi 27 metų etapas nenumaldomai artėja ir prie manęs, man darosi baugu ir šiurpuliai stingdo mano sielą. Aš žinau daug žmonių, kurie savo gyvenimą baigė būdami 27-erių. Juos netgi ironiškai vadina “Club 27”. Garbės nariai – Janis Joplin, Jim Morrison, Jimi Hendrix, naujausias narys – Kurt Cobain. Jiems ten turėtų būti linksma…
Visi tokie talentingi ir tokie rock-idol’ai. Kai man buvo 16-a ir žiūrėdavau jų nuotraukas, klausydavau įrašus ir skaitinėdavau biografijas, visada kildavo klausimas: “nu nejaugi ir man kai sulauksiu 27-eriu bus pzdc? Bet tai juk dar taip toli…” (skaitytojai nubraukia ašarą…) Rokenrolas be abejo yra velnio išmislas ir Dievo kerštas už tai, kad negyveni taip kaip visi. “Ką, nepatinka į darbą ryte keltis? Nekenti miesčionių, baltų apykaklių ir namukų priemiesčiuose? Gerai, Jimi, jokių problemų – pagerk su draugais nesiparindamas tris paras, po to įkalk kokso ir varyk į Woodstocką linksmint apsinešusių hipių ir toliau liuobti su Janis. Dar meteliai-du tokio gyvenimo ir žiū – pasivyniosi…”
Aš lenkiu link to, kad bohemščina ir sveikata yra nesuderinami dalykai. Jeigu tu esi valingas ir gerbiantis taisykles ir vietoj to kad myžtum duše visas šlapias ropoji link unitazo – niekada nesugrosi “All Along the Watchtower”, “Take a little piece of my heart”, “Break on through” ar “Smells like teen spirit”. Jeigu gali visa tai atlikti taip, kad atsiveria visų akys, ausys ir čakros – reiškia tu mėgsti alkoholį, narkotikus, grupinį seksą ir todėl mirsi jaunas. Viskas paprasta.
O kaip juokingai jie mirė!
   a) Janis – tiesiog persirijo narkotikų ir numirė. Banalu ir neįdomu.
   b) Jimi – girtas grįžo namo, ant viršaus įkirto ratų ir mirė. Čia jau juokingiau – juk visi žino, kad ratų su alkoholiu maišyti negalima…
   c) Jim – nuvažiavo į Paryžių, nepaisant to, kad savaitę rijo LSD, apsipūtė ir (kur protas?) nuėjo į karštą vonią. Rezultatas – dėl staigaus temperatūros pokyčio padidėjo kraujospūdis, vėl nusileido (žolė mažina kraujospūdį)… vėl pakilo – širdies smūgis.
   d) Pasakysit, kad Kurtas irgi mirė neįdomiai? Aš turiu savo teoriją – manau, kad jis įkalė heroino, tada dar panorėjo įpūst, bet sumaišė kaljaną su karabinu ir ištaškė sau smegenis…
   e) Bon Scottas (ex AC/DC) – nors mirė 34-erių, bet aš jį irgi priimčiau į klubą: gėrė gėrė su draugais, ryte lūžo automobilyje, miegodamas apsivėmė ir užduso… Ką čia dar bepasakyti?

Tai va mielieji, mąstykime, ar viskas taip jau blogai, kai tau 27-eri. Gal kažkiek ir nuobodu gyventi pasidaro, ir su gitarom mums sunkokai, bet apsipūtęs į vonią aš nelipsiu. Geriau jau nueisiu į “Vitaminų sektos” rubriką…

2004 m. birļæ½elio m?n. 11 d.