Kad ponams būtų patogu

Pats pavasaris, alyvų žydėjimas. Taip gera. Norisi, kad visi džiaugtųsi, pajustų atgimstančios gamtos palaimą.
Einu Kauno gatve, veltui šypsenas daliju, tik staiga - vaikelio verksmas. Taigi ties naujintele parduotuve "Du ratai" jam suaugusieji, turtingi dėdės, pinkles pastatė: dalį šaligatvio pavertė mašinų stovėjimo vieta. O "bordiūras" skersai šaligatvio ne tik vaikelį, bet ir seną neprimatantį žmogų žemyn veidu ištiesia.
Šventinė nuotaika jau sugadinta. Ką padarysi - nežiopsok. Toliau dar gražiau: už keliolikos metrų, ties prekybos centru "Media", išvis sunku praeiti. Automobiliai galėtų - parduotuvėn įvažiuotų (šaligatvis pavogtas), nors greta parduotuvės pustuštė stovėjimo aikštelė. O tu, žmogau, valyk dulkėtus mašinų šonus savo skvernais. Čia mašinų eismas ypač intensyvus, o vairuotojai ne visi džentelmenai.
Ir galvoji, kiek kainavo prekeiviams šis patogumas? O gal geriau paklausti, kiek gavo į kišenę ponai už šią netvarką miesto centre.
Bet kam tokią gražią dieną gadinti nuotaiką. Net eidamas pro Marijampolės koliziejų (koks miestas be žymių griuvėsių!) jų nepastebį.
Šypsokimės. Aukšti ponai sako, kad mes jau europiečiai. Aš tai niekada nebuvau nei azijietė, nei afrikietė, nei kokia kitokia. Aš nuo gimimo - europietė.

2004 m. birļæ½elio m?n. 03 d.