Šv. Valentinas

Vasario 14-ąją ir vėl „šventėme“ vadinamąją Šv. Valentino dieną, nes kai kas jau spėjo tam „širdžių ėdikui“ netgi šventojo titulą priklijuoti, nors nė patys dar gerai nežinome, kas iš tikrųjų buvo tas Valentinas. Pagaliau juk ne Valentiną pagerbėme, o padarėme kažkokią lėkšto skonio „makalynę“, pavadindami ją Šv. Valentino diena. Ir vėl mokyklos buvo pilnos šiukšlių su popierinėmis, greit iškarpytomis širdutėmis, ant kurių buvo prirašyta įvairiausių užrašėlių: „Myliu – negaliu“, „Duok man savo lūpytes“, „Bučiuoju tau į…“. Net pradinukas ant nelabai pavykusios iškirpti širdutės keverzojo: „Agne, aš tave myliu“, nė pats nesuvokdamas, ką rašo. Gerai, kad būtų buvę tik tokie užrašymai. Kokių tik „prisipažinimų meilėje“ neprisiskaito mokyklų valytojos, kai visą tą šlamštą reikia iškuopti!..

Taigi švenčiame Lietuvoje Valentino dieną, net nežinodami, kas tas Valentinas ir kokia intencija tai darome. Gaila, kad Dievo mums dovanotą gyvenimo dieną paverčiame kažkokiu mums patiems nesuprantamu balaganu.

Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalė

2004 m. birļæ½elio m?n. 16 d.