Vitaminai, papildai ir sveikata

„Blia vitaminai yra jėga, o kraujo grupės valdo...
kas to nesupranta tas koziolas - analfabetas,
negalintis priimti mokslo naujovių ir visuomenės progreso rezultatų...“
/Burzumas, 2003/


Norėdams būti sveikas, senbernis privalo kasdieną vpitat tokį kiekį tablečių ir piliulių (skliaustuose nurodyti maistai, kuriuose taip pat gausu reikiamo elemento, tačiau vien iš maisto pakankamai jo gauti sunku):

E - 100-200 TV (grūdai, kviečių daigai, riešutai, sėklos, augalinis aliejus (ypač sojų, kukurūzų, saulėgražų))

C - 500-1000 mg (saldžiosios paprikos, kantalupės, pimentai, papajos, braškės, briuseliniai kopūstai, citrinos, kiviai, brokoliai, pomidorai)

Beta karotinas - 10-15 mg (17000-50000TV) (morkų sultys, saldžiosios bulvės, džiovinti abrikosai, cikorijos, virti špinatai, kantalupės, virti ropių lapai, virti moliūgai, virti kopūstai, virti mangoldai, runkelių, garstyčių lapai, etc.)

Chromas (chromo pikolinatas)- 200 mcg (alaus mielės, brokoliai, miežiai, kepenys, omaru uodegos, krevetės, grybai, kai kurių rušių alus)

Kalcis - 500-1500 mg (liesas jogurtas ir pienas, kopūstai, brokoliai, sardinės, lašiša, lapinės daržovės)

Cinkas (cinko gliukonatas, cinko citratas) - 15-30 mg (jūrų produktai, vežiagyviai, austrės, liesa mėsa)

Selenas - 50-200 mcg (bartoletijų riešutai (geriau neišlukštenti), grūdai, saulėgražų sėklos, mėsa, česnakai, jūrų produktai - tunas, kardžuvė, austrės)

Magnis (chloridas, aspartatas, gliukonatas, laktatas) - 200-300 mg (grūdai, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, selenų, avižinė košė, sojų pupelės, lenktasėklės pupelės)

Kofermentas Q10 - 30mg

D - 200-600TV (saulė, kepenys, riebi žuvis (ungurys, lašiša, sardinės), pienas su vitaminu D)

Gliutationas - (švieži vaisiai, daržovės, kopūstai)

B12 - 500-1000 mcg (nuo 50 m.) (žuvis, paukštiena, pieno produktai)

Folinė rūgštis - 5000-10000 mcg (ankštinės daržovės, špinatai, kopūstai, citrusiniai vaisiai)

B6 - 10-50 mg (jūrų produktai, grūdai, riešutai, sojų pupelės, bananai, batatai, juodosios slyvos)

Be to, kas dieną reikia įlesti dar plius po vieną multivitaminų tablečikę.

Patartina maitintis kruopomis, žuvimi, ryžiais, valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, gerti kuo daugiau žalios arba juodos arbatos, vartoti česnaką, nevengti citrinos, sojų, kuo mažiau mėsos, daugiau judėti, nerūkyti, negerti ir nevartoti narkotikų. Jei valgote mėsą, tai geriau vištieną ir geriau ne keptą, o virtą arba troškintą, kuo liesesnę. Jei geriate, tai geriau vartokite alų arba vyną, stiprieji gėrimai pavojingesni, ir gerkite geriau užkandžiaudami, o ne ant tuščio skrandžio.

Nepamirškite, kad vaistininkai visada stengiasi įgrūsti kuo brangesnį produktą, todėl prašykite jų parodyti visų turimų firmų tuos pačius produktus, atkreipkite dėmesį į pakuotes, elementų dozes, pasiskaičiuokite, pratikrinkite įvairias vaistines. Netapkite klastingų farmacijos pramonės magnatų aukomis!

Nurodytos vitaminų dozės nėra pavojingos ir negali sukelti ligų. Tačiau tai negalioja alergiškiems, paliegusiems, nėštiems ir pan.

Informacija parengta pagal Gerontologijos mokslo tyrimus, knygas „Būkime jauni“, „Vitaminų jėga“ ir kitus šaltinius. (Vėliau nurodysime tikslesnius šaltinių duomenis)

Šie patarimai bus plėtojami, pildomi, tobulinami, atsižvelgiant į senbernių pageidavimus ir naujausius mokslo atradimus.

Taip pat galite užduoti klausimus, susijusius su sveikata, ir mes jumi nuoširdžiai atsakysime.


A2tis

2004 m. geguļæ½ļæ½s m?n. 25 d.